Aktininė keratozė ir bulius; sveiki sveiki

Apibrėžimas

Kas yra aktininė keratozė?

Aktininė keratozė yra šiurkšti, žvynuota odos sritis, dažnai veikiama saulės, ypač veido, rankų, rankų ir kaklo. Ši būklė dažniausiai pasireiškia žmonėms su blyškia oda, šviesiais plaukais, šviesiomis akimis. Aktininė kerastozė dar vadinama saulės keratoze.

Daugeliu atvejų aktininė keratozė nėra vėžys. Liga laikoma plokščialąstelinės karcinomos pažeidimo „in situ“ stadija, tai reiškia, kad pažeidimas apsiriboja viena vieta ir nepuola į kitus audinius.

Kaip dažnai būna aktininė keratozė?

Žmonės, gyvenantys netoli pusiaujo, turi didelę riziką susirgti aktine keratoze. Ši būklė labiau būdinga vyrams, nes jie dažniausiai praleidžia saulėje ir nenaudoja kremų nuo saulės tiek, kiek naudoja moterys.

Tačiau aktininę keratozę galima gydyti sumažinus rizikos veiksnius. Norėdami gauti daugiau informacijos, pasitarkite su savo gydytoju.

Simptomai

Kokie yra aktininės keratozės požymiai ir simptomai?

Aktininė keratozė pradeda atrodyti kaip stora, žvynuota, sausa odos sritis, kuri paprastai būna mažo pieštuko trintuko dydžio. Vietovė gali jaustis niežtinti arba karšta.

Laikui bėgant šie pažeidimai gali išnykti, padidėti, išlikti tokie patys arba išsivystyti į plokščią ląstelių karcinomą. Negalima žinoti, kurie pažeidimai gali išsivystyti į vėžį.

Aktininės keratozės požymiai ir simptomai yra šie:

• Šiurkščios, sausos ar pleiskanotos odos vietos, kurių skersmuo paprastai yra mažesnis nei 2,5 cm
• Forma yra plokščia arba šiek tiek išsikišusi ant viršutinio odos sluoksnio
• Kai kuriais atvejais paviršius yra kietas kaip karpos
• Spalva skiriasi kaip rausva, raudona ar ruda
• Jaučiasi niežulys ar karšta probleminėje srityje

Aktininė keratozė daugiausia randama saulės veikiamose vietose, tokiose kaip veidas, lūpos, ausys, rankos, rankos, galvos oda ir kaklas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Gali būti labai sunku atskirti nevėžines dėmes nuo vėžinių. Todėl odą turėtumėte patikrinti gydytojui, ypač jei dėmė ar pažeidimas išlieka, auga ar kraujuoja.

Jei jaučiate bet kurį iš aukščiau išvardytų požymių ar simptomų arba turite klausimų, kreipkitės į gydytoją. Kiekvieno kūnas reaguoja skirtingai. Geriausia su savo gydytoju aptarti tai, kas geriausiai tinka jūsų situacijai.

Priežastis

Kas sukelia aktininę keratozę?

Aktininės keratozės priežasčių yra daugybė, tačiau ilgalaikis saulės spindulių poveikis laikomas viena iš dažniausių priežasčių, sukeliančių aktininę keratozę.

Liga dažniausiai pastebima žmonėms su blyškia oda, šviesiais plaukais, šviesiomis akimis, pradedant nuo 30 ar 40 metų ir vis dažniau su amžiumi.

Įdegimo salono žibintų ultravioletinė spinduliuotė gali būti dar žalingesnė nei tiesioginiai saulės spinduliai, todėl dermatologai įspėja apie įdegio patalpose pavojus.

Kartais aktininę keratozę gali sukelti didelis rentgeno spindulių ar kai kurių pramoninių chemikalų poveikis.

Trigeriai

Kam gresia aktininė keratozė?

Jums gali būti padidėjusi šios būklės atsiradimo rizika, jei:

• Vyresni nei 60 metų
• Gyvenimas saulėtame klimate
• Blyški oda arba mėlynos akys
• Turi polinkį lengvai degintis
• Turi ankstesnę saulės nudegimo istoriją
• Visą gyvenimą dažnai būdavo saulės spindulių
• Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
• Dėl chemoterapijos, leukemijos, AIDS ar organų persodinimo vaistų susilpnėjusi imuninė sistema

Diagnozė

Kaip diagnozuojama aktininė keratozė?

Gydytojas greičiausiai galės nustatyti, ar sergate aktine keratoze, paprasčiausiai ištyręs odą ryškia šviesa ar didinamuoju lęšiu, kad patikrintų, ar nėra odos ataugų, apgamų ar pažeidimų. Jei kyla kokių nors abejonių, gydytojas gali paskirti kitus tyrimus, pavyzdžiui, atlikti odos biopsiją.

Odos biopsijos metu gydytojas paims mažą odos mėginį analizei laboratorijoje. Biopsija paprastai gali būti atlikta gydytojo kabinete po nutirpusios injekcijos.

Net po gydymo nuo aktininės keratozės gydytojas gali rekomenduoti bent kartą per metus pasitikrinti odą, kad patikrintų vėžio požymius.

Gydymas

Toliau pateikta informacija negali būti naudojama kaip medicininės konsultacijos pakaitalas. VISADA pasitarkite su gydytoju, jei norite gauti informacijos apie vaistus.

Kokie yra aktininės keratozės gydymo būdai?

Beveik visa aktininė keratozė gali būti pašalinta, jei gydoma anksti, kol ji tampa odos vėžiu. Galimos įvairios gydymo galimybės, atsižvelgiant į odos augimo ypatybes, paciento amžių ir sveikatą. Kai kurios iš šių strategijų padidina jautrumą saulei, todėl kreipkitės į gydytoją ir gydymo laikotarpiu griežtai laikykitės kremo nuo saulės naudojimo.

Bendras gydymas apima:

Odos augimo užšaldymas skystu azotu (kriochirurgija)

Kriochirurgija (dar vadinama krioterapija) gali sukelti nestiprų skausmą, kuris gali trukti iki 3 dienų. Gydymas paprastai trunka nuo 7 iki 14 dienų. Be to, randų yra mažai arba jų nėra, nors kai kurių žmonių, turinčių tamsią odą, oda yra šviesesnė. Šią procedūrą galima atlikti gydytojo kabinete.

Nubraukite ir naudokite elektros srovę (srovė ir elektros chirurgija)

Oda nutirpsta, o šaukštelio formos įrankiu (kuretė) nugramdomas odos augimas. Po to, kai bus subraižytas, gali būti padaryta elektra, siekiant kontroliuoti kraujavimą ir sunaikinti likusias nenormalias ląsteles.

Kiuretažas yra greitas gydymas, tačiau jis gali sukelti randus. Kartais po kiretažo atsiranda storos opos arba keloidai. Keloidai laikui bėgant gali niežėti arba išaugti, tačiau jiems nereikia gydyti.

Odos augimo skutimas skalpeliu (nusiskusti ekscizija)

Tai daroma norint pašalinti odos augimą ir patikrinti, ar nėra bazalinės ar plokščialąstelinės karcinomos. Gydymas paprastai trunka nuo 7 iki 14 dienų. Ant jūsų odos gali būti randų ir spalvos pakitimų (pigmento).

Odos šveitimas naudojant chemikalus (cheminė žievelė)

Tai daroma tam, kad nauja oda galėtų užaugti ir pakeisti pažeistą odą.

Odos pertvarkymas lazeriu (lazerio dangos atnaujinimas)

Intensyvus lazerio šviesos pluoštas (pvz., Anglies dioksido ar CO2 lazeris) naudojamas viršutiniam odos sluoksniui sunaikinti. Gydant gydomą vietą, pažeistą odą pakeičia nauja oda.

Gydykite odą vaistais, kurie tepami ant odos

Naudojant tokius vaistus kaip fluorouracilas, imikvimodas, ingenolmebutatas ir diklofenakas.

Narkotikų ir šviesos naudojimas ląstelėms naikinti (fotodinaminė terapija dar žinomas kaip PDT)

PDT naudoja vaistus, tokius kaip aminolevulino rūgštis (ALA), kurie tepami ant odos ir tada aktyvuojami šviesa. Dėl šviesos vaistas sunaikina aktininę keratozę.

Prevencija

Ką galima padaryti norint išvengti aktininės keratozės?

Geriausias būdas išvengti aktininės keratozės yra apsisaugoti nuo saulės. Štai keletas naudingų saulei įpročių:

• Ieškokite tamsesnio ploto, ypač nuo 10 iki 16 val.
• Negalima nudegti
• Venkite įdegio ir niekada nenaudokite soliariumų nuo UV spindulių
• Apsaugokite save drabužiais, įskaitant plataus krašto skrybėlę ir UV spindulius blokuojančius akinius
• Kiekvieną dieną naudokite plataus spektro (UVA / UVB) apsauginį kremą nuo saulės, kurio SPF yra 15 ir daugiau. Ilgalaikiam užsiėmimui lauke naudokite plataus spektro (UVA / UVB) apsauginį kremą nuo saulės, kurio SPF yra 30 ir daugiau.
• 30 minučių prieš einant į lauką, ant viso kūno užtepkite 2 arbatinius šaukštelius nuo saulės. Pakartotinai naudokite kas dvi valandas arba po maudynių ar pernelyg prakaito
• Saugokite naujagimius nuo saulės. Apsaugos nuo saulės priemonės gali būti naudojamos vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams
• Kiekvieną mėnesį patikrinkite odą nuo galvos iki kojų
• Kasmet pasitarkite su savo gydytoju dėl profesionalaus odos egzamino

Jei turite klausimų, pasitarkite su savo gydytoju, kad geriau suprastumėte geriausią sprendimą.

Sveiki sveikatos grupe neteikia medicininės konsultacijos, diagnozės ar gydymo.