Turinys:
- Apibrėžimas
- Kas yra stomatitas?
- Kaip dažnai pasitaiko stomatitas?
- Tipas
- Kokie yra skirtingi stomatito tipai?
- 1. Aftinis stomatitas
- 2. Herpetinis stomatitas
- Požymiai ir simptomai
- Kokie yra stomatito požymiai ir simptomai?
- 1. Aftinis stomatitas
- 2. Herpetinis stomatitas
- Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?
- Priežastis
- Kas sukelia stomatitą?
- Rizikos veiksniai
- Kas padidina riziką susirgti stomatitu?
- 1. Amžius
- 2. Netyčia sužeisti burnos vidų
- 3. kenčia nuo burnos ertmės infekcijų, tokių kaip gingivitas
- 4. Kūno hormonų pokyčiai
- 5. Genetinis
- 6. kenčia nuo autoimuninių ligų
- 7. Turite alergiją tam tikriems maisto produktams
- 8. Gerkite narkotikus arba atlikite tam tikras terapijas
- 9. Rūkymas
- Diagnozė ir gydymas
- Kokie yra įprasti stomatito diagnozės tyrimai?
- Kokios yra stomatito gydymo galimybės?
- 1. Aftinio stomatito gydymas
- 2. Herpetinio stomatito gydymas
- Namų gynimo priemonės
- Kokie yra gyvenimo būdo pakeitimai ar namų gynimo būdai, kuriuos galima naudoti gydant stomatitą?
Apibrėžimas
Kas yra stomatitas?
Stomatitas yra patinimas arba paraudimas, kuris paprastai būna burnoje. Uždegimas gali pasirodyti ant skruostų, dantenų, lūpų viduje ar liežuvyje.
Ši liga dažniausiai pažeidžia lygią membraną, kuri iškloja burną ir gamina gleives (gleivinę). Šios gleivės yra naudingos organizmo virškinimo sistemai apsaugoti nuo burnos iki išangės.
Stomatitas yra tam tikras mukozitas, būklė, kai uždegimas atsiranda gleivinėje. Mukozitas paprastai yra šalutinis chemoterapijos ar radioterapijos poveikis.
Jei jį sukelia herpeso virusas (burnos ertmės herpesas), jis vadinamas herpeso stomatitu. Tuo tarpu, jei priežastis nežinoma, tai vadinama aftiniu stomatitu (vėžinėmis opomis).
Burnoje atsiradusios uždegimo opos gali sukelti valgymo, gėrimo ar rijimo sunkumus.
Kaip dažnai pasitaiko stomatitas?
Stomatitas yra gana dažna būklė. Ši liga gali pasireikšti įvairių amžiaus grupių asmenims.
Tačiau paprastai sergantieji simptomus pradeda rodyti nuo 10 iki 19 metų amžiaus. Išvaizdos sunkumas ir dažnis padidės, kai pacientas bus 30 ar 40 metų amžiaus. Simptomai paprastai mažėja su amžiumi.
Manoma, kad šia liga serga maždaug 2–66% pasaulio gyventojų. Be to, ši būklė dažniau būdinga moterims ir mergaitėms nei vyrams ir berniukams.
Šią ligą galima įveikti pripažinus, kokius rizikos veiksnius turite. Norėdami sužinoti daugiau informacijos apie šią ligą, galite tiesiogiai kreiptis į gydytoją.
Tipas
Kokie yra skirtingi stomatito tipai?
Apskritai, stomatitas yra liga, kurią galima suskirstyti į dvi rūšis: aftinis stomatitas ir herpetinis stomatitas. Šis skirstymas pagrįstas simptomais ir priežastimis. Štai paaiškinimas.
1. Aftinis stomatitas
Šis tipas yra labiausiai paplitęs ir turi didžiausią sergamumą. Šio tipo stomatitas yra žaizdos, atsirandančios skruostų, dantenų, lūpų viduje ar liežuvyje. Ši būklė būdinga 10-19 metų vaikams ir jaunuoliams.
Ši liga nėra sukelta viruso ir nėra perduodama asmeniui. Paprastai pagrindinis šios būklės sukėlėjas yra bloga higiena ar gleivinės pažeidimas.
Be to, ši būklė taip pat gali būti susijusi su problemine imunine sistema. Vaistai, mitybos trūkumai ir tam tikro maisto vartojimas taip pat gali sukelti opaligę. Laimei, ši būklė neturi įtakos bendrosios sergančiojo sveikatai.
Šis tipas gali būti toliau suskirstytas į 3 potipius, būtent:
- Nepilnametė Aftosa (Miculizo aftai), pasireiškia 80% šios būklės atvejų
- Aphthous majoras (nekrozinis gleivinis periadenitas) randamas 10-15% atvejų
- Herpetiforminė opa
2. Herpetinis stomatitas
Skirtingai nuo aftozės tipo, šį tipą sukelia infekcija herpes simplex 1 arba HSV-1 virusu. Šis virusas skiriasi nuo viruso, sukeliančio lytinių organų pūslelinę, būtent nuo HSV-2 viruso.
Herpetinis stomatitas yra būklė, turinti kitą pavadinimą peršalimo opa arba karščiavimo pūslė. Jo išvaizda dažniausiai būna aplink lūpas. Strazdas retai randamas ant dantenų ar burnos viduje.
Pasirodžiusios raumeninės opos atrodo taip, lyg būtų užpildytos skysčiu. Ši būklė trunka nuo 5 iki 7 dienų. Skirtingai nuo aftozės tipo, šią būklę galima lengvai perduoti iš vieno paciento į kitą.
Be dviejų aukščiau išvardytų tipų, stomatitą taip pat galima suskirstyti į 4 kategorijas, atsižvelgiant į tai, kuri burnos dalis yra paveikta:
- Cheilitas: lūpų ir burnos uždegimas.
- Glositas: liežuvio uždegimas.
- Gingivitas: dantenų uždegimas.
- Faringitas: uždegimas burnos gale.
Požymiai ir simptomai
Kokie yra stomatito požymiai ir simptomai?
Stomatitas yra būklė, kuri dažniausiai sukelia skausmą, karščiavimą, nuovargį, galvos skausmą ir apetito praradimą. Paprastai sergantiesiems atsiranda viena ar daugiau mažų opų ant lūpų, dantenų, liežuvio ar vidinės skruostų dalies.
Opos atrodo raudonos ir gali būti skausmingos, deginančios ar niežtinčios. Skausmas valgant ir ryjant. Kartais sergantiesiems taip pat yra blogas kvapas (halitozė). Simptomų sunkumas ir trukmė priklauso nuo patirto tipo.
1. Aftinis stomatitas
Toliau pateikiami simptomai, atsirandantys, jei kenčiate nuo aftozos tipo burnos uždegimo:
- Yra skausmas
- Kankros opos yra apskritos formos su raudonomis juostomis, baltos arba geltonos spalvos centre
- Trunka nuo 5 iki 10 dienų
- Gali vėl pasirodyti vėliau
2. Herpetinis stomatitas
Šiek tiek skiriasi nuo aftozės tipo, čia yra požymių ir simptomų, kurie gali atsirasti, jei kenčiate nuo burnos uždegimo dėl herpeso viruso:
- Karščiavimas iki 40 laipsnių šilumos
- Karščiavimas atsiranda likus kelioms dienoms iki opų atsiradimo
- Rijimo pasunkėjimas
- Negali normaliai gerti ir valgyti
- Dantenų patinimas
- Skausmas
- Pernelyg didelė seilių gamyba
- Blogas kvapas
- Dehidratacija
Gali būti aukščiau nenurodytų požymių ir simptomų. Jei nerimaujate dėl tam tikrų simptomų, kreipkitės į gydytoją.
Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?
Paprastai stomatitas yra būklė, kuri gali praeiti savaime nereikalaujant specialaus medicininio gydymo. Tačiau turėtumėte kreiptis į savo gydytoją, jei pasireiškia tokie simptomai:
- Burnoje yra pakankamai didelių opų
- Paprastai žaizda kelis kartus atsiranda toje pačioje vietoje arba žaizda išteka pūliai
- Žaizda negyja 2 savaites ar ilgiau
- Opos išplito į lūpų išorę
- Negalite valgyti ar gerti dėl skausmo
- Turi didelę šilumą (virš 38 laipsnių šilumos)
Kiekvieno sergančiojo organizme pasireiškia skirtingi požymiai ir simptomai. Norėdami gauti tinkamą gydymą ir atsižvelgdami į savo būklę, visada pasitarkite su gydytoju arba artimiausiu sveikatos priežiūros centru.
Priežastis
Kas sukelia stomatitą?
Kai kuriais atvejais stomatito priežastis nėra tiksliai žinoma. Tačiau galima įsitikinti, kad ši liga atsiranda dėl kelių veiksnių, pradedant tam tikrais vaistais ir baigiant suvartotu maistu.
Herpes tipo pagrindinė priežastis yra herpes simplex virusas arba HSV. Vaikai yra labiau linkę į šią būklę, jei jie yra paveikti viruso. Perduoti taip pat lengviau iš vieno žmogaus į kitą.
Šios yra dažniausios stomatito priežastys:
- Trauma breketų metu
- Netyčia įkando vidinę skruosto, liežuvio ar lūpų vidų
- Buvo atlikta burnos operacija
- Herpes viruso infekcija
- Mielių infekcija
- Taikoma vėžio chemoterapija
- Kenčia nuo kserostomijos ar burnos džiūvimo
Kitos priežastys:
- Alerginės reakcijos
- Susilpnėjusi imuninė sistema
- Bakterinė infekcija
- Cheminis dirginimas
- Stresas
- Kenčia nuo tam tikrų ligų
- Dūmai
- Dantų liga
- Vitaminų ir maistinių medžiagų trūkumas
- Tokie vaistai kaip antibiotikai
- Liežuvis dega valgant ir geriant per karštą
Rizikos veiksniai
Kas padidina riziką susirgti stomatitu?
Stomatitas yra būklė, kuri gali pasireikšti bet kam, įvairioms amžiaus grupėms ir rasėms. Tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti asmens riziką susirgti šia liga.
Turėdami vieną ar daugiau rizikos veiksnių, dar nereiškiate, kad tikrai patirsite šią būseną. Gali būti, kad žmonės, neturintys jokio rizikos veiksnio, vis tiek kentės nuo burnos uždegimo.
Toliau pateikiami šios būklės rizikos veiksniai:
1. Amžius
Šia liga dažniau serga 10–19 metų asmenys. Taigi, esate labiau linkęs į šią ligą, jei pateksite į tą amžiaus diapazoną.
2. Netyčia sužeisti burnos vidų
Jei netyčia sužeisite burną, burnoje gali atsirasti mažų opų. Taip gali atsitikti, jei per stipriai valote dantis, sportuojate ar netyčia įkandate skruosto vidų.
3. kenčia nuo burnos ertmės infekcijų, tokių kaip gingivitas
Dantenų uždegimas yra vienas stipriausių rizikos veiksnių kenčiant nuo stomatito. Burnos infekciją gali sukelti įvairūs patogenai, vienas iš jų yra Helicobacter pylori.
4. Kūno hormonų pokyčiai
Įtariama, kad yra ryšys tarp moteriškų hormonų pokyčių menstruacijų ciklo metu ir burnos pienligės ar uždegimo atsiradimo. Tai taip pat sukelia stomatitą dažniau moterims, ypač nėščioms.
5. Genetinis
Labai įtariama, kad paveldimi ar genetiniai veiksniai daro įtaką šios ligos atsiradimui. Net 40% stomatito atvejų yra susiję su šeimos ligos istorija. Tai reiškia, kad yra ir kenčiančiojo šeimos narių, kurie taip pat patyrė šią būseną.
6. kenčia nuo autoimuninių ligų
Jei anksčiau sirgote ligomis, dėl kurių kenčia organizmo imuninė sistema, pavyzdžiui, vilklige ir Krono liga, jūsų tikimybė susirgti šia liga yra didesnė.
7. Turite alergiją tam tikriems maisto produktams
Kai kurie maisto produktai gali sukelti alergiją burnoje, kad susidarytų opos. Be to, valgant tokius maisto produktus kaip šokoladas, kava, braškės, kiaušiniai, riešutai, sūris ir rūgštus ar aštrus maistas gali dirginti burną.
8. Gerkite narkotikus arba atlikite tam tikras terapijas
Antibiotikai ir vėžio gydymas, pavyzdžiui, chemoterapija, taip pat gali padidinti asmens riziką susirgti šia liga.
9. Rūkymas
Cigaretės gali pakenkti jūsų sveikatai, įskaitant burnos ertmę. Todėl rūkymas gali padidinti jūsų tikimybę kenčiant nuo šios būklės.
Jei neturite aukščiau nurodytų rizikos veiksnių, tai nereiškia, kad neturite šios ligos. Šie veiksniai yra tik orientaciniai. Norėdami gauti daugiau informacijos, rekomenduojame kreiptis į gydytoją.
Diagnozė ir gydymas
Pateikta informacija nepakeičia medicinos pagalbos. VISADA pasitarkite su savo gydytoju.
Kokie yra įprasti stomatito diagnozės tyrimai?
Stomatitas paprastai yra būklė, kurią galima greitai diagnozuoti. Gydytojas diagnozuos apžiūrėdamas burną. Gydytojas taip pat paims iš jūsų burnos mėginį, kuris bus ištirtas mikroskopu.
Šis testas parodys mielių infekciją, sukeliančią stomatitą. Jei priežastis neaiški arba gydymas neveiksmingas, bus atlikta biopsija.
Biopsija atliekama imant nedidelį žaizdos mėginį tyrimui mikroskopu. Kraujo tyrimai nėra būtini, tačiau juos galima padaryti, jei atvejis blogėja.
Kokios yra stomatito gydymo galimybės?
Gydymas priklauso nuo jūsų ligos tipo. Štai paaiškinimas:
1. Aftinio stomatito gydymas
Aftozės rūšys paprastai yra nekenksmingos, jų sunkumas yra mažas ir jų nereikia gydyti. Tačiau, jei skausmas išlieka, o opaligės padidėja, gydytojas skirs benzokaino kremą (Anbesol, Zilactin-B) skausmui malšinti.
Sunkesniais pienligės atvejais gydytojas skirs tokius vaistus kaip cimetidinas (Tagamet), kolchicinas ar steroidiniai vaistai. Gydytojas taip pat gali išnaikinti opaliges su debacterol arba sidabro nitratas.
2. Herpetinio stomatito gydymas
Norėdami susidoroti su virusu, užkrečiančiu burną, gydytojas duos antivirusinį vaistą aciklovirą (Zovirax). Šis vaistas gali padėti sutrumpinti infekcijos trukmę.
Dehidratacija taip pat yra komplikacija, kuri dažnai pasireiškia vaikams. Jei turite vaikų, sergančių šia liga, įsitikinkite, kad vaiko skysčių poreikiai vis tiek yra patenkinti. Karščiavimui ir skausmui malšinti gydytojas taip pat gali paskirti acetaminofeną (tilenolį).
Dėl pakankamai sunkių uždegiminių žaizdų, sukeliančių nepakeliamą skausmą, gydytojas paskirs lidokaino papildymą (AneCream, RectiCare, LMX 4, LMS 5, RectaSmoothe). Šis vaistas gali sukelti burnos tirpimą.
Namų gynimo priemonės
Kokie yra gyvenimo būdo pakeitimai ar namų gynimo būdai, kuriuos galima naudoti gydant stomatitą?
Štai gyvenimo būdo ir namų gynimo būdai, kurie gali padėti kovoti su stomatitu:
- Naudokite gerą burnos valymo priemonę. Valykite dantis, valykite juos dantų siūlu (dantų siūlas), o pavalgę nuvalykite liežuvį. Taip pat naudokite minkštą dantų šepetėlį.
- Venkite maisto su šiurkščia tekstūra, pavyzdžiui, riešutų, spragintų kukurūzų ir bulvių traškučių.
- Naktį pašalinkite protezus. Pritaikykite protezus, kad jie geriau atitiktų jūsų burnos formą.
- Venkite per stipraus burnos skalavimo skysčio, tačiau gerai nusiplaukite burną, ypač prieš miegą.
- Nerūkyti.
- Negalima valgyti maisto, kuriame yra citrusinių vaisių ar bet kokio aštraus ar rūgštaus skonio.