Turinys:
- Odos niežėjimo apžvalga
- Kokios yra odos niežėjimo priežastys?
- 1. Susirgęs odos liga
- 2. Alerginės reakcijos
- 3. Susirgti nervais
- 4. Turintis vidinių ligų
- 5. Stresas
- 6. Psichogeniniai veiksniai
- 7. Nesilaikykite asmeninės higienos
- Kaip palengvinti odos niežėjimą?
- Dalykai, kurių reikėtų vengti patyrus odos niežėjimą
Odos niežėjimas yra gana dažna problema. Kartais niežėjimas gali pasireikšti kaip kitos sveikatos problemos, alergijos, vabzdžių įkandimo ar sausos odos simptomas. Tačiau šią būklę taip pat galima staiga pajusti be aiškios priežasties.
Odos niežėjimo apžvalga
Odos niežėjimas yra odos liga, atsirandanti, kai pajusite nemalonius pojūčius, tokius kaip dilgčiojimas ir dirginimas, ir norėsite subraižyti tą vietą. Medicinos pasaulyje ši būklė taip pat žinoma kaip niežėjimas.
Niežulį gali patirti bet kas, tačiau lėtinis niežėjimas labiau būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Priežastis ta, kad jie turi sausą odą. Kaip jau minėta, sausa oda gali sukelti niežėjimą.
Dažnai odos niežėjimas jaučiamas tik tam tikroje mažoje vietoje, bet gali būti jaučiamas ir visame kūne. Tais atvejais, kuriuos patiria kasdieniai žmonės, niežėjimas nesukelia odos pokyčių.
Tačiau, atsižvelgiant į priežastį, niežėjimą taip pat gali lydėti:
- rausva spalva,
- gabalėliai, dėmės ar pūslelės,
- vandeningas traškesys,
- sausa oda, kuri atrodo suskilinėjusi, ir
- žvynuota oda.
Kokios yra odos niežėjimo priežastys?
Be sausos odos, odą gali niežti įvairūs dalykai. Toliau pateikiamos įvairios priežastys.
1. Susirgęs odos liga
Niežėjimas dažnai yra kitos patiriamos odos ligos požymis. Ši odos liga gali atsirasti dėl imuniteto būklės arba dėl grybelinių, virusinių ir bakterinių infekcijų. Kai kurios iš šių odos ligų yra:
- atopinis dermatitas (egzema),
- grybelis,
- psoriazė,
- impetiga,
- dygliuota šiluma,
- pūslelinė,
- niežai,
- vėjaraupiai ir
- dilgėlinė.
2. Alerginės reakcijos
Niežulys taip pat gali atsirasti, jei jūsų oda yra jautri arba turi alerginę reakciją į tam tikras drabužių medžiagas, medžiagas ar augalus, tokius kaip vilna, muiluose esančios cheminės medžiagos ir kosmetika.
Tai taip pat žinoma kaip kontaktinis dermatitas, kai oda patiria alergeną, pavyzdžiui, dilgėlinę.
3. Susirgti nervais
Ligos, trukdančios nervų sistemai, pvz išsėtinė sklerozė, cukrinis diabetas arba sugniaužtas nervas gali sukelti niežėjimą.
4. Turintis vidinių ligų
Kai kurios vidaus ligos, galinčios sukelti niežėjimą, yra kepenų liga, inkstų nepakankamumas, geležies stokos anemija, skydliaukės problemos ir tam tikros vėžio rūšys, įskaitant: išsėtinė mieloma ir limfoma.
5. Stresas
Jei neturite aukščiau paminėtų ligų, stresas gali būti sukėlėjas. Stresas paskatins chemines organizmo reakcijas, dėl kurių oda bus jautresnė.
Be to, yra daug nervų galūnių, kurios jungiasi su oda. Taigi, jei jūsų centrinė nervų sistema perskaito streso sutrikimą, jūsų oda taip pat sureaguos.
Problema ta, kad kartais net nesuvokiate, kad patiriate stresą ar turite daug minčių. Taigi, pajutę staiga atsirandantį niežėjimą, jaučiate, kad priežastis nėra aiški.
6. Psichogeniniai veiksniai
Niežėjimą gali sukelti jūsų pačių minčių pasiūlymai.
Ši būklė iš tikrųjų yra reta, tačiau jei turite tam tikrų psichiatrinių būklių, tokių kaip depresija, nerimo sutrikimai ar obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS), net nedidelis stresas gali sukelti norą subraižyti niežtinčią odą.
Paprastai niežėjimas bus jaučiamas tik lengvai pasiekiamose galūnėse, tokiose kaip rankos, veidas, pečiai, skrandis ar šlaunų galas.
7. Nesilaikykite asmeninės higienos
Pvz., Jei dažnai prakaituojate ne po dušu ar tingite persirengti. Šie įpročiai padarys odą drėgną ir jautrią grybelių augimui.
Negana to, negyvos odos ląstelės, kurios lieka vienos, dar labiau kaupsis. Tai gali būti mėgstamiausias bakterijų ir grybų maistas. Kai ji bus užkrėsta, oda jaus niežulį, dirginimą ir uždegimą.
Kaip palengvinti odos niežėjimą?
Niežėjimas būdingas visiems. Kai jis jaučiasi erzinantis, galite atlikti kelis veiksmus, kad sumažintumėte jo intensyvumą, pavyzdžiui, lengvai patapšnoti paveiktą vietą, uždėti šaltą kompresą su skudurėliu padengtais ledo kubeliais arba naudoti drėkinamąjį kremą, kuriame nėra kvapiklių.
Tačiau dėl nepakeliamo odos niežėjimo gali prireikti vaistų. Ypač tada, kai imi jausti šiuos simptomus.
- Niežėjimas, kuris trunka ilgiau nei dvi savaites ir nepagerėja, nepaisant gydymo namuose.
- Rutinos ar miego pertraukimas.
- Dažnai ateina staiga ir paveikia visas kūno dalis.
- Kartu su kitais simptomais, tokiais kaip stiprus nuovargis, svorio kritimas, karščiavimas, paraudimas ar žarnyno įpročių įtaka.
Jei taip, paprastai jūsų niežėjimas yra tam tikros ligos simptomas. Norėdami patvirtinti ligą ir gauti tinkamą gydymą, turite nedelsdami atlikti tyrimą.
Be pagrindinės ligos, yra keletas vaistų nuo niežėjimo, kuriuos dažnai rekomenduoja gydytojai, kad sumažintų intensyvumą. Galimos šios parinktys.
- Kortikosteroidų kremai ir tepalai, prieš naudodami, įsitikinkite, kad oda yra drėgna arba šiek tiek drėgna, kad geriau absorbuotų vaistą.
- Kiti vietiniai vaistai, tokie kaip kalcineurino inhibitorius arba vietiniai anestetikai, tokie kaip kapsaicinas ir doksepinas.
- Vartojami vaistai, tokie kaip fluoksetinas ir sertralinas, kurie padės sušvelninti kai kuriuos lėtinio niežulio tipus.
- Šviesos terapija ar fototerapija, šią procedūrą reikia atlikti keletą kartų, kol niežulys bus kontroliuojamas.
Jei pastebite, kad niežėjimą sukelia stresas, žinoma, viskas, ką jums reikia padaryti, yra surasti ir susitvarkyti su streso šaltiniu. Kai stresas sumažės, jūsų jaučiamas niežėjimas palaipsniui išnyks.
Svarbu skirti laiko sau, kad atsikratytumėte streso. Galite atsipalaiduoti su eteriniais aliejais, mankštintis, atostogauti ar iškart išspręsti stresą sukeliančios problemos šaltinį.
Dalykai, kurių reikėtų vengti patyrus odos niežėjimą
Gydymo metu venkite maudytis karštu vandeniu, nes tai gali padaryti odą sausa ir niežti.
Negalima taip pat subraižyti niežtinčios vietos, nes šis įprotis iš tikrųjų dirgins odą ir sukels naujų įbrėžimų, o tai dar labiau apsunkins gijimą.
Jei vis dar turite klausimų ar rūpesčių dėl odos niežėjimo, pasitarkite su savo gydytoju, kad rastumėte geriausią sprendimą.