Turinys:
- Pirmiausia supraskite, kodėl kažkas gali turėti fobiją
- Desensibilizavimo metodai kovojant su fobijomis
- Kokia yra procedūra?
- Ar šis metodas yra saugus ir efektyvus?
Visi bijo, bet ne visi turi fobiją. Fobija - tai perdėtos, ekstremalios, nevaldomos ir nepagrįstos baimės dėl objekto ar situacijos, kuri iš tikrųjų negresia gyvybei ar kelia pavojų, jausmas. Galima sakyti, kad baimė yra fobija, jei ji truko ilgiau nei 6 mėnesius ir sukėlė trukdžius kasdienei veiklai. Fobijos klasifikuojamos kaip psichologiniai sutrikimai, kuriuos galima gydyti taikant CBT terapiją. Vienas iš CBT metodų fobijoms gydyti yra desensibilizacijos terapija. Kaip atrodo terapija ir ar ji tikrai veiksminga?
Pirmiausia supraskite, kodėl kažkas gali turėti fobiją
Skirtingai nuo įprastų baimių, tokių kaip baimė nukentėti nuo automobilio ar baimė praleisti universitetą, fobijas dažniausiai sukelia vienas konkretus dalykas - tai gali būti daiktas ar situacija. Labiausiai paplitę fobijų pavyzdžiai yra klaustrofobija (uždarų erdvių baimė) ir akrofobija (aukščio baimė).
Fobijos taip pat nėra panašios į įprastą baimę, kuri trunka tik akimirką ir nurims, kai tik dings gaidukas. Fobijos sukelta baimė gali trukti ilgai ir gali turėti niokojantį poveikį tiek fiziškai, tiek protiškai. Tiesą sakant, vien pagalvojus apie baimę keliantį daiktą ar situaciją, tu gali išblyškti, pykinti, išsiveržti šaltas prakaitas, panika, drebėti, apsvaigti (nesiorientuoti) ir pernelyg jaudintis.
Taigi tas, kuris turi fobiją, kuo labiau stengsis padaryti įvairiausius būdus, kad išvengtų jo baimės sukėlėjų. Pavyzdžiui, asmuo, turintis mikrobų fobiją (mysofobija), išvengs fizinio kontakto, pavyzdžiui, rankos paspaudimo kitiems žmonėms ar lifto mygtukų laikymo. Jie taip pat imsis įvairių būdų, kaip išvalyti savo kūną ir aplinką nuo bakterijų užteršimo ir išlaikyti švarą.
Iki šiol ekspertai nerado aiškios fobijų priežasties. Genetika, ligos istorija ir aplinkos veiksniai gali turėti įtakos asmens polinkiui vystytis fobijoms. Vaikai, kurie turi artimų giminaičiųnerimo sutrikimas turi galimybę patirti fobijas.
Trauminis įvykis taip pat gali sukelti fobiją, pavyzdžiui, netoli skendimo gali sukelti vandens fobiją. Buvote uždarytas ankštoje patalpoje arba ilgą laiką buvote dideliame aukštyje; užpultas ir įkandamas gyvūno, taip pat gali sukelti fobiją. Be to, fobijos gali atsirasti ir po to, kai žmogus patiria smegenų traumą.
Desensibilizavimo metodai kovojant su fobijomis
Desensibilizavimo technika taip pat žinoma kaip ekspozicijos technika. Kaip rodo pavadinimas, jūs sąmoningai susidursite su slapyvardžiu, kai susidursite su savo fobijos sukėlėjais. Iš esmės, jei vėl ir vėl susiduriate su tuo pačiu baimės sukėlėju, kūnas atsakys į „terorą“ išlaisvindamas streso hormonus, sukeliančius fobinius simptomus.
Ekspertai teigia, kad laipsniškas ir ilgalaikis trigerio poveikis gali sumažinti žmogaus jautrumą šiam trigeriui. Gal tai galima paprasčiausiai palyginti su tuo, kai kiekvieną dieną reikia / leidžiama valgyti tik vieno tipo meniu. Po kurio laiko jūs tiesiog atsisakysite, nors jaučiatės blogai ar nuobodžiaujate, nes kito pasirinkimo nėra.
Kokia yra procedūra?
Desensibilizacijos terapija yra CBT terapijos dalis, kuri atliekama prižiūrint psichiatrui. CBT terapija siekiama pakeisti jūsų minties procesus ir elgesį į gerąją pusę.
Po pirminio konsultavimo seanso, kad sužinotumėte pagrindinę informaciją apie savo kilmę, įpročius ir tvarką, su jūsų fobija susijusius dalykus (nuo kada, kas tai sukelia, kokie simptomai pasireiškia, kaip jūs su jais elgiatės ir pan.), Jūsų psichiatras tai atliks tada išmokykite atsipalaidavimo metodų, kurie jus ramins, kai susidursite su fobiniais veiksniais, pavyzdžiui, gilų kvėpavimą, savęs hipnozę ir meditaciją, kad išvalytumėte protą.
Tada jūsų bus paprašyta surinkti skaičių nuo mažiausio iki didžiausio, kad sužinotumėte, kaip bijote žmogaus, kuris sukelia fobiją. Šis rezultatas taip pat siejamas su skirtingų tipų veiksniais, kad rezultatai būtų tikslesni. Pavyzdžiui, pagalvojus apie vorą (jei turite vorų fobiją, dar žinomą kaip arachnofobija), jaučiatės išsigandęs 10 balų, žiūrėdamas į voro nuotrauką, baimė bus 25, o jei pažvelgsite iš atstumas yra 50. Jei ant rankos ropoja voras, jūsų baimės lygis pasieks 100.
Įvertinęs šį balą, psichiatras palaipsniui pradės sąmoningai atskleisti tave asmeniui, kuris sukėlė fobiją. Pradedant nuo žemiausio, prašant įsivaizduoti vorą. Kol jūs tai įsivaizduojate, jis padės jums mokyti atsipalaidavimo metodų. Kai priprasite prie vorų šešėlio be per didelio reagavimo, tada jūs „išlyginsite“. Toliau psichiatras paprašys jūsų pažiūrėti į voro nuotrauką ir taip toliau, kol susidursite su gyvu voru.
Kiekvieną kartą, kai „pakylate aukštyn“, psichiatras pirmiausia įvertins jūsų pažangą, prieš pereidamas prie kito terapijos lygio, kol pasijusite bebaimis ir be fobijos.
Ar šis metodas yra saugus ir efektyvus?
Bet, žinoma, tokiu būdu įveikti fobijas negalima nerūpestingai. Prieš psichiatrui taikant desensibilizacinę terapiją, jūsų paprastai paprašys pasidalinti iškilusia problema ar sunkumais, kad sužinotumėte galimas priežastis. Po to jūs ir jūsų terapeutas nuspręsite, kokius pokyčius norite atlikti ir kokius tikslus norite pasiekti.
Galų gale elgesio ir kognityvinė terapija gali padėti suprasti, kad situacija, objektas ar gyvūnas, kurio bijojai, nėra tokia bloga, kaip atrodo, ir nėra pavojinga gyvybei.
Šią techniką reikės atlikti kelis kartus, kol galų gale jūs prie jos priprasite ir nebebijosite. Remiantis atliktais tyrimais, pasirodė, kad šios technikos naudojimas yra gana veiksmingas padedant įveikti fobijas.
