Cistometrija: apibrėžimas, procesas, prevencija ir kt. & bull; sveiki sveiki

x

Apibrėžimas

Kas yra cistometrija?

Cistometrija yra medicininė procedūra, atliekama šlapimo pūslės funkcijai patikrinti. Ši procedūra reikalinga, kai yra šlapimo pūslės raumenų ar nervų problema, sukelianti šlapimo pūslės funkcijos sutrikimus.

Šlapimo susidarymas apima daugybę sudėtingų procesų. Po to, kai inkstai filtruoja kraują ir gamina atliekas, šlapimo pūslės sienelėje esantys nervai siunčia signalus šlapintis į stuburą ir smegenis.

Savo ruožtu jūsų stuburas siunčia signalus atgal į šlapimo pūslę, kad inicijuotų raumenų susitraukimą (anuliavimo refleksas). Laikant šlapimą, smegenys atmeta šį refleksą, todėl šlapimas lieka įstrigęs šlapimo pūslėje.

Naujas šlapimo išsiskyrimas atsiras, kai tik leisite savanoriškai susitraukti šlapimo pūslės raumenis. Tam tikros sąlygos, turinčios įtakos signalo priėmimo takams ar šlapimo pūslės sienelės raumenims, sukels šlapimo pūslės disfunkciją.

Cistometrijos metu šlapimo pūslė prisipildys vandens ar dujų. Čia gydytojas gali išmatuoti šlapimo pūslės gebėjimą sulaikyti ir pašalinti dujas ar vandenį.

Kada atlikti cistometriją?

Cistometrija gali pateikti jūsų šlapimo pūslės ir šlaplės funkcijos apžvalgą. Šis tyrimas taip pat padeda gydytojui nustatyti šlapinimosi problemas ir nustatyti terapiją, kuri gali padėti normaliai šlapintis.

Todėl cistometrija paprastai rekomenduojama žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų, galinčių turėti įtakos šlapimo pūslės ir šlaplės takų funkcijai. Štai keli pavyzdžiai.

• Didėjantis amžius. Šlapimo pūslės nervų ir raumenų darbas senstant mažėja.
• Neurogeninė šlapimo pūslė. Šlapimo pūslė negali tinkamai veikti, nes signalo siuntimo kelyje yra problema.
• Diabetas. Cukrinis diabetas gali pažeisti šlapimo pūslę, todėl sutrinka jos funkcija.
• Išsėtinė sklerozė. Ši liga atakuoja nervų sistemą ir sutrikdo smegenų ir įvairių organų bendravimo kelius.
• Stuburo smegenų pažeidimas. Stubure gyvena daugybė nervų. Sužalojus stuburą, gali būti pažeisti nervai ir pakenkta šlapimo pūslės funkcijai.
• Infekcinė liga. Šlapimo pūslės ir šlapimo takų infekcija gali sutrikdyti šlapimo sistemos organų veiklą.
• Kitos ligos. Padidėjusi prostata, insultas ir įvairios kitos ligos gali tiesiogiai ar netiesiogiai sutrikdyti šlapimo pūslės veiklą.

Atsargumo priemonės ir įspėjimai

Ką reikėtų žinoti prieš atliekant cistometriją?

Reikėtų pažymėti, kad cistometrijos rezultatai kartais yra neaiškūs.

Todėl gydytojui gali prireikti kitų tyrimų, tokių kaip cistouretrograma, intraveninė pielograma, Ultragarsu ar cistoskopija, kad padėtų tiksliau nuskaityti diagnozę.

Procesas

Ką reikėtų daryti prieš atliekant egzaminą?

Specialių preparatų, kuriuos reikia atlikti prieš atliekant cistometriją, nėra. Nepaisant to, gydytojas gali paskirti antibiotikus prieš ar po procedūros, kad būtų išvengta infekcijos.

Tyrimų skyrimas kiekvienam gydytojui, laboratorijos įstaigai ir jūsų sveikatos būklei bus skirtingas. Tuo tarpu vaikams ir kūdikiams bus ruošiamasi atsižvelgiant į amžių, ligos istoriją ir pasitikėjimo lygį.

Kaip tai veikia?

Prieš atliekant cistometriją, jūsų bus paprašyta nusišlapinti į specialų indą, prijungtą prie monitoriaus. Šis egzamino tipas vadinamas uroflow. Šio proceso metu monitorius įrašys:

• laikas, per kurį reikia pradėti šlapintis,
• dydis, stiprumas ir kaip gerai šlapimas teka,
• taip pat išsiskiria šlapimo kiekis
• per kiek laiko tuštini šlapimo pūslę.

Po to jūsų paprašys atsigulti ant egzaminų stalo. Tada į šlapimo pūslę įkišamas kateterio vamzdelis. Įdiegus šlapimo kateterį siekiama išmatuoti šlapimo pūslėje likusį šlapimo kiekį.

Kitas, mažesnis vamzdelis paprastai bus įkištas per išangę, kad būtų matuojamas pilvo slėgis. Tada šalia tiesiosios žarnos uždedama elektrodo trinkelė, panaši į trinkelę, naudojamą širdies tyrimui.

Tada gydytojas į kateterį įkiša mažą mėgintuvėlį, kad galėtų stebėti šlapimo pūslės slėgį. Jums bus paprašyta pasakyti medicinos personalui, kai jaučiate norą šlapintis ir kai šlapimo pūslė jaučiasi pilna.

Gydytojas gali paskirti daugybę kitų tyrimų, kad įvertintų jūsų šlapimo pūslės funkciją. Šią bandymų seriją, vadinamą urodinamika, sudaro:

• šlapimo pūslės ištuštinimo be kateterio tyrimas (uroflow),
• cistometrija (užpildymo fazė) ir
• fazė niekinis (ištuštinimas).

Pacientams, kuriems atliekamas visiškas urodinaminis tyrimas, į šlapimo pūslę bus įdėtas mažas kateteris. Šio kateterio funkcija yra ne tik padėti jums šlapintis, bet ir matuoti šlapimo pūslės slėgį.

Kateteryje yra jutikliai, kurie gali išmatuoti slėgį ir tūrį, kai užpildote ir ištuštinate šlapimo pūslę.

Be to, medicinos personalas paprastai patikrina, ar nėra šlapimo nutekėjimo, prašydamas paciento kosėti ar stumti.

Cistometrija ir daugybė tyrimų gali atskleisti įvairią informaciją apie jūsų šlapimo pūslės funkciją. Jei reikia papildomos informacijos, tyrimo metu gydytojas gali paskirti rentgeno nuotraukas.

Ką daryti atlikus cistometriją?

Praėjus cistometrijai, galite pajusti norą dažnai šlapintis arba jaustis karštai, kai šlapinatės 1-2 dienas.

Šis poveikis dažniausiai būna ryškesnis, kai tyrime naudojamos dujos yra anglies dioksidas.

Kai kurie pacientai taip pat turi rausvą šlapimą iki kelių dienų po tyrimo. Tai dažna būklė, tačiau nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją, jei šlapime pastebima kraujo arba jei šlapinantis sunku iki 8 valandų po tyrimo.

Bandymo rezultatų paaiškinimas

Ką reiškia mano bandymų rezultatai?

Tyrimo rezultatai iškart buvo prieinami tą pačią dieną. Tačiau išsamesnius rezultatus paprastai bus galima gauti per 1–2 dienas.

Testo rezultatai bus vadinami normaliais, paaiškinant toliau.

1. Šlapimo iš šlapimo pūslės norma normali.
2. Šlapimo pūslėje likęs šlapimo kiekis yra mažesnis nei 30 ml.
3. Laikas, kai jaučiate norą šlapintis, yra įprasto laiko intervalo, kai šlapimo kiekis šlapimo pūslėje siekia 175 - 250 ml.
4. Laikas, kada šlapinsitės, yra įprasto laiko intervalo, kai šlapimo kiekis šlapimo pūslėje siekia 350 - 450 ml.
5. Didžiausias šlapimo kiekis, kurį gali laikyti šlapimo pūslė, yra 400–500 ml (normalus tūris).
6. Gerai veikia šlapimo pūslę kontroliuojančios nervų funkcijos.
7. Šiuo metu šlapimas iš šlapimo pūslės neteka šlapimo pūslės streso testas.

Tyrimo rezultatas bus vadinamas nenormaliu, paaiškinant toliau.

1. Šlapimo srautas iš šlapimo pūslės, kai šlapinatės, yra lėtesnis nei įprasta arba net įstrigo.
2. Šlapimo pūslėje likęs šlapimo kiekis yra didesnis nei įprasta.
3. Jums sunku pradėti šlapintis.
4. Laiko momentas, kai jaučiate norą šlapintis ilgiau nei įprasta, arba visai nejaučiate noro šlapintis.
5. Didžiausias šlapimo kiekis, kurį gali laikyti šlapimo pūslė, yra mažesnis nei įprasta, arba jūs jo galite nejausti.
6. Testuojant šlapimo pūslės nervus, bendrų pojūčių ir reakcijų nematyti.
7. Tuo metu iš šlapimo pūslės nuteka šlapimas šlapimo pūslės streso testas.

Cistometrija yra šlapimo pūslės funkcijos matavimo bandymas.

Jei sergate šlapimo pūslę pažeidžiančia liga ar liga, pasitarkite su urologu, kad nustatytumėte, kada jums reikia šio tyrimo.