Turinys:
- Kas yra rytinė depresija?
- Kodėl gali atsirasti ši būklė?
- Kaip nustatyti ryto depresijos simptomus
- Ką galima padaryti gydant rytinę depresiją?
Iš esmės depresija yra emocinis sutrikimas arba nuotaika kad vyksta nuolat. Depresijos atsiradimui didelę įtaką daro aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas ir biologiniai veiksniai, būtent smegenų cheminių medžiagų balansas, mažinantis smegenų gebėjimą išlaikyti nuotaikaišlikti stabilūs. Yra tam tikrų sąlygų, dėl kurių depresija atsiranda savaime, būtent ryte. Ši būklė vadinama rytine depresija arba ryto depresija.
Kas yra rytinė depresija?
Rytinė depresija yra simptomas, kurį patiria žmogus, ypač sergantys klinikine depresija, kai ryte nuotaika tampa labai bloga.
Depresijos simptomai skiriasi. Tai apima ypatingo liūdesio, susierzinimo, pykčio ir nepakankamumo ar nuovargio jausmus. Tada blogiausios sąlygos ryte nuotaika žmogui pačiam bus geriau, kai praeis diena ir naktis.
Šis depresijos tipas laikomas ankstyvu klinikinės depresijos sutrikimo simptomu. Todėl jis taip pat žinomas kaip variacijos simptomas nuotaika dienos. Tai reiškia depresijos simptomus arba nuotaika kai rytą įtakoja žmogaus paros ritmas. Pats paros ritmas yra biologinis procesas, reguliuojantis įvairių žmogaus kūno funkcijų darbo grafiką. Pradedant nuo kūno temperatūros, kraujospūdžio ir hormonų gamybos visą dieną.
Kodėl gali atsirasti ši būklė?
Manoma, kad paros ritmo sutrikimai yra viena iš šio tipo depresijos priežasčių. Tai įrodo tyrimas, kuris rodo, kad žmonės, patyrę rytinę depresiją, dėl savo miego valandų pokyčių dažniausiai patiria paros ritmą.
Iš esmės įprastas žmogaus biologinis laikrodis budi ryte, o miega naktį. Tai svarbu norint pagreitinti medžiagų apykaitą, sureguliuoti energiją, susikaupti, išlaikyti pusiausvyrą nuotaika, taip pat palaikyti bendrą kūno sveikatą.
Normalus organizmo paros ritmas taip pat reikalingas tam tikrų hormonų gamybai, jei reikia. Pavyzdžiui, hormonas kortizolis gaminamas daugiau ryte, kad kūnas būtų energingesnis, o protas budresnis. Tuo tarpu hormonas melatoninas gaminamas sutemus. Taip yra todėl, kad melatoninas padeda kūnui pailsėti miegodamas.
Dėl paros ritmo sutrikimų ar miego įpročių pokyčių organizmas netinkamu laiku gamina hormonus, o tai gali turėti neigiamą poveikį žmogaus kūnui ir protui. Pavyzdžiui, hormono melatonino gamyba netinkamu laiku gali sutrikdyti energijos pusiausvyrą, nes žmogus tampa lengviau mieguistas ir lengvai pavargsta.
Kaip nustatyti ryto depresijos simptomus
Šio tipo depresija turi įtakos ar poveikį tik ryte. Depresijos simptomai, kuriuos patiriate, laikui bėgant paprastai gerėja. Štai keletas simptomų, kuriuos galima atpažinti, įskaitant:
- Nuovargis nuo pirmo pabudimo.
- Bėda atlikti lengvus darbus, pavyzdžiui, nusiprausti po dušu ir pasigaminti pusryčius.
- Aktyvumo ir mąstymo kliūtys.
- Sunkumas susikaupti.
- Labai irzlus ir nusivylęs.
- Keisti nuotaika kas yra drastiška.
- Prarasti norą užsiimti įprasta rytine veikla, kuri jums patinka.
- Tuštumos ar nevilties jausmas.
- Pakeiskite savo rytinę rutiną.
- Rytinė dieta keičiasi, pavyzdžiui, valgoma daugiau ar mažiau.
Ką galima padaryti gydant rytinę depresiją?
Skirtingai nuo depresijos simptomų apskritai, gydymas vaistais yra mažiau veiksmingas įveikiant tokio pobūdžio depresijos simptomus. Tačiau kai kurie gydymo būdai, tokie kaip konsultavimas ir šviesos terapija, paprastai būna veiksmingesni kovojant su šios būklės simptomais. Metodas yra sutelkti dėmesį į problemas ar depresijos sukėlėjus, taip pat į paros ritmo sutrikimų priežastis.
Elektroterapija arba Elektrokonvulsinė terapija (ECT) taip pat įrodyta, kad jis veiksmingai atstato smegenų cheminių medžiagų, sukeliančių depresiją, pusiausvyrą.
Be terapijos ir gydymo metodo, čia yra keletas gyvenimo būdo pakeitimų, kuriuos galima padaryti.
- Kiekvieną dieną nustatykite miego ir pabudimo laiką tuo pačiu laiku.
- Laikykitės dietos reguliariai.
- Sumažinkite pernelyg ilgą miegą.
- Reguliarių pratimų įgyvendinimas. Tačiau venkite pratimų intervalų ir miego valandų, kurios yra per arti, pavyzdžiui, mažiau nei keturios valandos.
- Sukurkite miegamojo atmosferą, kad jums būtų lengviau užmigti, kai tamsu, ramu ir gana šalta.
- Venkite vartoti tokias medžiagas, kurios gali sutrikdyti miego kokybę, pavyzdžiui, cigaretes, alkoholį ir kofeiną.