Turinys:
Imuninė sistema yra viena iš svarbiausių kūno funkcijų. Priežastis ta, kad be imuninės sistemos lengva susirgti dėl virusų, bakterijų ir tam tikrų sutrikimų. Imuninė sistema, dar vadinama imunine sistema, turi būti tinkamai prižiūrima, kad apsaugotumėte jus nuo įvairių ligų. Tačiau kaip iš tikrųjų atrodo žmogaus imuninė sistema? Sužinok čia!
Kas yra imuninė sistema?
Imuninė sistema yra specializuotų ląstelių, baltymų, audinių ir organų grupė, kuri kartu kovoja su viskuo, kas kenkia organizmui.
Ši sistema susideda iš daugybės komponentų - nuo ląstelių iki organų. Vienas iš svarbiausių šių audinių ląstelių tipų yra baltieji kraujo kūneliai (leukocitai).
Leukocitai gaminami arba laikomi įvairiose kūno vietose. Tarp jų yra užkrūčio liauka, blužnis ir kaulų čiulpai, kurie žinomi kaip limfoidiniai organai. Kartais leukocitai taip pat laikomi limfoidinio audinio (limfinių liaukų) gabaluose, kurie yra išsibarstę po visą kūną.
Leukocitai patruliuodami keliauja per kūną limfinėmis kraujagyslėmis ir venomis, stebėdami galimus pavojingus įsibrovėjus.
Yra du pagrindiniai leukocitų tipai, kurie kartu ieško ir naikina ligas sukeliančius organizmus ar medžiagas, būtent:
- Limfocitai yra ląstelės, kurios padeda kūnui prisiminti ir atpažinti ankstesnius įsibrovėjus. Limfocitai taip pat padeda sunaikinti šiuos įsibrovėjus. Yra dviejų tipų limfocitai, būtent B limfocitai ir T limfocitai. Gaminami kaulų čiulpuose, limfocitai išliks ir išsivystys į B ląsteles arba persikels į užkrūčio liauką ir išsivystys į T ląsteles.
- Fagocitai yra ląstelės, kurios minta įsibrovėliais. Yra įvairių rūšių ląstelės, kurios klasifikuojamos kaip fagocitai. Kiekvienas fagocitų tipas turi savo darbą. Pavyzdžiui, labiausiai paplitę neutrofilai, kovojantys su bakterijomis.
Kaip veikia imuninė sistema?
Kūną puolantys mikroorganizmai ir pašalinės medžiagos yra žinomi kaip antigenai arba mikrobai. Aptikus antigeną, atsiras imuninių atsakų serija, apsauganti organizmą nuo užsikrėtimo.
Šiame procese kelių tipų ląstelės veikia kartu, kad atpažintų antigenus ir reaguotų. Tada šios ląstelės stimuliuoja B limfocitus gaminti antikūnus. Antikūnai yra baltymai, specialiai sukurti prisijungti prie specifinių antigenų. Po to T ląstelė ieško pakrauto antigeno ir jį sunaikina. T ląstelės taip pat padeda signalizuoti kitas ląsteles (pvz., Fagocitus) atlikti savo darbą.
Pasigaminę antikūnai kurį laiką liks žmogaus organizme, todėl grįžus antigenui ar mikrobams, antikūnai bus lengvai prieinami jų misijai atlikti.
Antikūnai taip pat gali neutralizuoti organizmų gaminamus toksinus ir suaktyvinti baltymų grupę, vadinamą komplementu. Komplementas yra imuninės sistemos dalis, padedanti naikinti bakterijas, virusus ar užkrėstas ląsteles.
Kartu visos specializuotos ląstelės ir imuninės sistemos dalys apsaugo organizmą nuo ligų. Ši apsauga vadinama imunitetu.
