Turinys:
- Ar tai pyktis?
- Pykčio dėl kūno sveikatos pavojus
- 1. Smegenų hormonų struktūros keitimas
- 2. Sukelkite nesveiką gyvenimo būdą
- 3. Padidinkite širdies pažeidimo riziką
- 4. Sukelkite ligą su lėtiniu skausmu
- 5. Sukelkite ankstyvą senėjimą
Visi buvo įskaudinti ir įskaudino kitus. Ir kartais sunku susitaikyti su siautėjančiomis emocijomis ir bandyti joms atleisti. Galų gale paslėptas pyktis verčia mus piktintis.
Nedaug žmonių žino, kad nuoskaudų laikymas ne tik mus erzina ir kenkia santykiams su aplinkiniais, bet ir sukelia emocinius sutrikimus, kurie gali turėti įtakos sveikatai, jei tai pasireiškia ilgą laiką.
Ar tai pyktis?
Apmaudas yra sąlyga, kai norime, kad kiti žmonės, padarę mums kažką blogo, gautų atpildą ar savo klaidų pasekmes. Užuot bandę geriau valdyti emocijas, tinkamai išreikšdami pyktį ir atlaidūs, laikydamiesi nuoskaudos priverčiame asmenį suvokti kaip grėsmę, sukeliančią streso ar pakartotinės traumos jausmus, nors tikrasis įvykis jau seniai praėjo.
Tiesą sakant, atleidimas nereiškia, kad mes pamirštame kieno nors klaidas ir leidžiame toms klaidoms pasikartoti. Atleidimas yra būdas išmokyti protą nesuvokti savęs kaip aukų ir jaustis prislėgtam dėl mums padarytų skriaudų.
Šiek tiek, laikui bėgant tai tampa kalva. Taip sakoma, ir tai pasakytina apie apmaudą širdyje. Laikui bėgant, nuoskaudų laikymasis veikia smegenų veiklą ir bendrą psichinę sveikatą, o tai savo ruožtu daro įtaką ir fizinei sveikatai.
Pykčio dėl kūno sveikatos pavojus
Štai keletas būdų, kaip pykčio laikymas gali pakenkti sveikatai:
1. Smegenų hormonų struktūros keitimas
Smegenys yra organas, veikiantis, kai mąstome, bendraujame ir užmezgame socialinius santykius su kitais žmonėmis. Šiai funkcijai įtakos turi du tarpusavyje susiję hormonai, kurie gali veikti priešingai, būtent hormonas kortizolis ir hormonas oksitocinas. Hormonas kortizolis paprastai išsiskiria tada, kai patiriame didelę psichinę įtampą, pavyzdžiui, laikydami nuoskaudą. Kita vertus, hormonas oksitocinas gaminasi tada, kai atleidžiame ir kai taikstomės su savimi bei kitais.
Abu hormonai reikalingi, o pusiausvyra tarp jų sukelia gerą stresą (eustress), pavyzdžiui, dirbant siekiant tikslų, taip pat kontroliuojant blogą stresą (nelaimė). Hormonas kortizolis yra žinomas kaip pavojingas hormonas, jei jis ilgai gaminamas nuolat, nes jis veikia ne tik centrinės nervų sistemos, bet ir kitų organų darbą. Perteklinė kortizolio sekrecija taip pat slopina hormono oksitocino kiekį, kuris reikalingas emocinei ir socialinei sveikatai, pavyzdžiui, gebėjimui palaikyti gerus santykius su partneriais ar kitais žmonėmis.
2. Sukelkite nesveiką gyvenimo būdą
Pykčių laikymas yra susijęs su įvairiomis lėtinėmis ligomis. Sunkus stresas, kurį skatina susierzinimas, priverčia žmogų mažiau dėmesio skirti savo sveikatos būklei. Tyrimas rodo, kad temperamentingos sąlygos, atsirandančios dėl pykčio laikymo, labiau linkusios rūkyti ir valgyti daug kalorijų turintį šlamštą, kurie abu yra cukrinio diabeto rizikos veiksniai.
3. Padidinkite širdies pažeidimo riziką
Žinoma, kad neigiamų emocijų sukėlimas yra žmogaus aukšto kraujospūdžio priežastis, ir tai bus labai pavojinga ilgą laiką.
Kaip ir neigiamų emocijų atsiradimas, kurį laiką laikydami nuoskaudas galime visada jaustis prislėgti ir pikti, be to, šie pasikartojantys mechanizmai gali padidinti širdies ligų riziką. Amerikos širdies asociacijos atliktas tyrimas įrodė, kad pykčio ir susierzinimo jausmas gali sukelti koronarinę širdies ligą, prieš kurią yra aukštas kraujospūdis ir aterosklerozė.
4. Sukelkite ligą su lėtiniu skausmu
Tai kyla iš spėjimo, kuriame teigiama, kad asmenys, turintys nuoskaudų, dažniau patiria keletą sveikatos sutrikimų. Tyrimas, atliktas su Jungtinių Valstijų gyventojais, parodė, kad pykčio sulaukusiam asmeniui buvo 50% didesnė tikimybė patirti skaudžių ligų, tokių kaip skrandžio opos, nugaros ir galvos skausmai. Tyrėjai taip pat padarė išvadą, kad nuoskaudų laikymasis yra susijęs su galimybe kentėti nuo psichosomatinių sutrikimų.
5. Sukelkite ankstyvą senėjimą
Priešlaikinio senėjimo mechanizmas yra susijęs su pertekliniu streso hormonų išsiskyrimu, kuris atsiranda, kai laikote nuoskaudas, sukeliančias depresiją ir nusivylimą. Be emocinių sutrikimų, organizmas į perteklinį stresą reaguoja sukeldamas ankstyvą senėjimą dėl DNR chromosomų pokyčių regeneracijos procese, kad susidarytų naujos ląstelės, o tai greičiau sukelia organų biologinį senėjimą. Ir atvirkščiai, atleisdamas, pagamintas streso hormonas tampa labiau kontroliuojamas ir sumažėja iki minimumo, kad atsakas į stresą galėtų normalizuotis.
