Hipertenzija: simptomai, priežastys, gydymas • sveiki sveiki

x

Apibrėžimas

Kas yra hipertenzija (aukštas kraujospūdis)?

Hipertenzija yra dar vienas aukšto kraujospūdžio pavadinimas. Pats kraujo spaudimas yra kraujo tekėjimo iš širdies jėga, stumianti kraujagyslių (arterijų) sienas.

Laikui bėgant šio kraujospūdžio stiprumas gali kisti, priklausomai nuo to, kokią veiklą daro širdis (pavyzdžiui, mankštinasi ar būna normalios / ramybės būsenos) ir kraujagyslių atsparumas.

Hipertenzija yra būklė, kai kraujospūdis yra didesnis nei 140/90 milimetrų gyvsidabrio (mmHG).

Skaičius 140 mmHg reiškia sistolinį rodmenį, kai širdis pumpuoja kraują aplink kūną arba kai susitraukia. Tuo tarpu skaičius 90 mmHg reiškia diastolinį rodmenį, kai širdis ilsisi arba yra atsipalaidavusi, kol kraujas papildomas savo kamerose.

Hipertenzija yra liga, kuri dažnai vadinama „tyliu žudiku“, nes ji nesukelia ilgalaikių simptomų. Tačiau ši liga gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, tokias kaip koronarinė širdies liga, širdies nepakankamumas, insultas ir inkstų nepakankamumas.

Koks turėtų būti normalus kraujospūdis?

Normalus kraujospūdis svyruoja nuo 120/80 mmHg. Kai sistolinis ir diastolinis skaičius yra šiame diapazone, kraujospūdis yra normalus.

Naujas žmogus vadinamas padidėjusiu kraujospūdžiu arba serga hipertenzija, jei kraujospūdžio rodmuo rodo 140/90 mmHg. Per didelis kraujospūdis sutrikdys kraujotaką.

Tačiau normalus kraujospūdis nereiškia, kad galite atsipalaiduoti. Kai jūsų sistolinis skaičius yra tarp 120–139 arba jei diastolinis (apatinis skaičius) svyruoja tarp 80–89, tai reiškia, kad turite „priešhipertenziją“. Nors šis skaičius negali būti laikomas hipertenzija, jis vis tiek viršija įprastą rodiklį, kurio reikėtų stebėti.

Jei jūsų kraujospūdžio rodiklis yra didesnis nei 180/120 mmHg arba jei jūsų sistolinis ar diastolinis slėgis yra didesnis nei šis skaičius, jums gresia rimtos sveikatos problemos. Šis skaičius rodo būklę, vadinamą hipertenzine krize.

Jei jūsų kraujospūdis tampa toks aukštas, gydytojas po kelių minučių vėl jį pakartos. Jei jis vis dar yra tokio paties aukščio, jums nedelsiant bus paskirti skubūs vaistai nuo aukšto kraujospūdžio.

Kaip dažnai pasitaiko hipertenzija?

Beveik kiekvienas žmogus gali patirti aukštą kraujospūdį. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigė, kad šis skaičius šiuo metu auga visame pasaulyje. Iš tikrųjų prognozuojama, kad iki 2025 m. Visame pasaulyje padaugės hipertenzija sergančių suaugusiųjų iki 29 proc.

Hipertenzijos atvejų padaugėjo ir Indonezijoje. Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. Pagrindinių sveikatos tyrimų („Riskesdas“) duomenys rodo, kad 34,1 proc. Indonezijos gyventojų turi aukštą kraujospūdį. Tuo tarpu 2013 m. Skaičius vis tiek siekė 25,8 proc.

Savybės ir simptomai

Kokios yra hipertenzijos (aukšto kraujospūdžio) ypatybės ir simptomai?

Asmuo, turintis aukštą kraujospūdį, paprastai neturi jokių savybių arba jaučia tik lengvus simptomus. Tačiau apskritai aukšto kraujospūdžio simptomai yra:

• Stiprus galvos skausmas
• Apsvaigęs.
• Neryškus matymas.
• Pykinimas.
• Spengimas ausyse.
• Sumišimas.
• Nereguliarus širdies plakimas.
• Nuovargis.
• Krūtinės skausmas.
• Kvėpavimo pasunkėjimas.
• Kraujas šlapime.
• Stiprus krūtinės, kaklo ar ausų pojūtis.

Gali būti ir kitų simptomų, kurie nebuvo išvardyti aukščiau. Norėdami gauti išsamesnės informacijos, kreipkitės į gydytoją.

Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei:

• Kraujospūdis didesnis nei įprasta (didesnis nei 120/80 mm Hg).
• Kraujavimas iš nosies, galvos skausmas ar galvos svaigimas.
• Šalutinis poveikis pasireiškia pavartojus vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio.

Hipertenzija yra paslėpta liga, kurią sunku nustatyti, todėl jei turite riziką susirgti aukštu kraujospūdžiu, turite reguliariai tikrinti kraujospūdį. Jei pastebėjote nenormalumo požymių ar simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba ligoninę.

Jei stiprus galvos skausmas atsiranda kartu su kraujavimu iš nosies, tai yra hipertenzinės krizės, avarinės būklės požymis ir simptomas. Nedelsdami skambinkite telefonu 118 arba 021-65303118 / 65302940 (specialiai DKI Jakarta).

Jei norite patikrinti hipertenziją, pas kokį specialistą turėtumėte kreiptis?

Prieš atvykdami pas specialistą, pirmiausia turite pasitarti su bendrosios praktikos gydytoju, kurį galite rasti artimiausioje klinikoje, sveikatos centre, ligoninėje ar sveikatos tarnyboje.

Paprastai bendrosios praktikos gydytojas atliks pagrindinį fizinį egzaminą. Tyrimo metu gydytojas paklaus, kokius skundus ir požymius jaučiatės iki šiol. Po to paprastai gydytojas ar slaugytoja patikrins jūsų kraujospūdį.

Pagal šį tyrimą gydytojas paprastai gali nustatyti, ar jūs tikrai sergate hipertenzija, kokio tipo hipertenzija sergate, ir pas gydytoją specialistą patikrinti, ar nėra hipertenzijos.

Jei yra ir kitų hipertenziją lydinčių sveikatos sutrikimų, pvz., Inkstų problemų, bendrosios praktikos gydytojas nukreips jus į vidaus ligų specialistą. Tuo tarpu nustačius plaučių hipertenziją, gydytojas nukreips jus į širdies specialistus.

Taip pat galite tiesiogiai kreiptis į specialistą, pirmiausia nereikalaujant kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją. Tačiau jei nesate tikri, pirmiausia galite paprašyti bendrosios praktikos gydytojo.

Priežastis

Kas sukelia hipertenziją (aukštą kraujospūdį)?

Pagal hipertenziją yra dvi hipertenzijos klasifikacijos ar rūšys. Pirminė arba esminė hipertenzija paprastai atsiranda dėl paveldimumo ar nesveiko gyvenimo būdo, pavyzdžiui, rūkymo, per didelio natrio (druskos) vartojimo, streso, tingumo judėti, per didelio alkoholio vartojimo ir nutukimo.

Pavyzdžiui, rūkymo įpročiai. Rūkant tik vieną lazdelę, iškart gali padidėti kraujospūdis ir sistolinis kraujospūdis gali padidėti net 4 mmHg. Tabako gaminiuose esantis nikotinas skatina nervų sistemą išskirti chemines medžiagas, kurios gali sutraukti kraujagysles ir prisidėti prie aukšto kraujospūdžio.

Per didelis sūraus maisto, kuriame yra natrio, vartojimas (perdirbti maisto produktai, konservai, greitas maistas), gali padidinti cholesterolio kiekį ir (arba) aukštą kraujospūdį. Maisto ar gėrimų, kuriuose yra dirbtinių saldiklių, vartojimas.

Be to, yra vadinamoji antrinė hipertenzija. Šio tipo hipertenzijos priežastis, būtent dėl ​​kitų ją lydinčių sveikatos sutrikimų. Keletas sveikatos sutrikimų, galinčių sukelti aukštą kraujospūdį, būtent miego apnėja, inkstų problemos, antinksčių navikai, skydliaukės sutrikimai ar diabetas.

Aukštas kraujospūdis taip pat gali pasirodyti kaip šalutinis vaistų nuo inkstų nepakankamumo ir širdies ligų gydymas. Vaistinėse parduodamos kontraceptinės tabletės ar vaistai nuo peršalimo taip pat gali sukelti aukštą kraujospūdį. Nėščioms ar pakaitinę hormonų terapiją vartojančioms moterims taip pat gali padidėti kraujospūdis.

Tuo tarpu vaikai iki 10 metų dažnai patiria aukštą kraujospūdį dėl kitų ligų, pavyzdžiui, inkstų ligų. Tokiais atvejais pavartojus vaistus nuo kraujo, vaiko kraujospūdis normalizuosis.

Rizikos veiksniai

Kam gresia hipertenzija (aukštas kraujospūdis)?

Daugelis veiksnių kelia didelę riziką susirgti aukštu kraujospūdžiu. Kai kurie iš šių veiksnių, būtent paveldimumas ar genetika, amžius, etninė kilmė ir lytis.

Vyresnio amžiaus žmogus paprastai turi aukštesnį kraujospūdį. Priežastis yra ta, kad senstant kraujospūdis padidės. Taip atsitinka todėl, kad mūsų turimos kraujagyslės laikui bėgant yra linkusios storėti ir sustangrėti.

Asmeniui, kuriam šeimoje yra padidėjęs kraujospūdis, taip pat kyla didelė rizika patirti tą patį. Kalbant apie etninę kilmę, ši liga dažniausiai pasireiškia afrikiečių kilmės žmonėms nei Azijoje. Kalbant apie amžių, suaugusios moterys dažniau patiria aukštą kraujospūdį nei vyrai.

Nors jūs nepriklausote aukščiau nurodytai grupei, tai nereiškia, kad jums nėra hipertenzijos išsivystymo rizikos. Priežastis ta, kad svarbiausias hipertenzijos rizikos veiksnys yra blogas ar nesveikas gyvenimo būdas.

Kita vertus, asmuo, turintis rizikos veiksnių, tokių kaip genetika, amžius ir pan., Taip pat gali būti laisvas nuo hipertenzijos, jei tik jis priima sveiką gyvenimo būdą.

Be to, šie veiksniai taip pat gali padidinti asmens riziką susirgti hipertenzija:

• Nuovargis
• Diabetas
• Šlapimo rūgštis
• Nutukimas
• Didelis cholesterolio kiekis
• Inkstų liga
• Priklausomybė nuo alkoholio
• Moterys, vartojančios kontraceptines tabletes

Rizikos veiksnių neturėjimas nereiškia, kad nesergate hipertenzija. Šie veiksniai yra tik orientaciniai. Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į gydytoją.

Pateikta informacija nepakeičia medicinos pagalbos. VISADA pasitarkite su savo gydytoju.

Ar galima išgydyti aukštą kraujospūdį?

Aukštas kraujospūdis ar hipertenzija yra nuolatinio aukšto kraujospūdžio arba nuolatinio daugiau nei 140/90 mmHg būklė

Hipertenzija gali atsirasti be konkrečios priežasties. Tačiau hipertenzija gali atsirasti ir dėl kitų ligų ar ligų, pavyzdžiui, širdies ar inkstų ligų. Šio tipo hipertenziją galima išgydyti gydant pagrindinę ligą.

Tačiau dauguma aukšto kraujospūdžio atvejų (apie 85–90 proc.) Pasaulyje priskiriami prie pirminės hipertenzijos. Kai kuriais atvejais pirminės hipertenzijos priežasties nustatyti negalima. Esant tokiai būklei, hipertenzijos negalima išgydyti, tačiau ją galima suvaldyti tik vartojant vaistus nuo aukšto kraujospūdžio ir sveiką gyvenimo būdą.

Taigi, jei kraujospūdis sumažėja, tai nereiškia, kad esate visiškai išgydytas nuo hipertenzijos. Jei simptomai nebus valdomi ir kraujospūdis vėl atsinaujins, vis tiek galite rizikuoti susirgti hipertenzija.

Vaistai ir diagnozė

Kokie yra dažnai vartojami vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio?

Hipertenzijos gydymas yra svarbus siekiant sumažinti mirties nuo širdies ligų riziką. Kalbant apie vieną šios ligos gydymo būdą, būtent vartojant vaistus nuo aukšto kraujospūdžio.

Kai kurie vaistai, kuriuos gydytojai dažnai skiria hipertenzijai gydyti, yra šie:

• Diuretikas:chlorotiazidas, chlortalidonas, hidrochlorotiazidas / HCT, indapamidas, metolazonas, bumetanidas, furosemidas, torsemidas, amiloridas, triamterenas)
• Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai:kaptoprilis, enalaprilis, lizinoprilis, benazeprilo hidrochloridas, perindoprilis, ramiprilis, kvinaprilio hidrochloridas ir trandolaprilis)
• Beta adrenoblokatoriai:atenololis, propranololis, metoprololis, nadololis, betaksololis, acebutololis, bizoprololis, esmilolis, nebivololis ir sotalolis)
• Kalcio kanalų blokatoriai:amlodipinas, klevidipinas, diltiazemas, felodipinas, izradipinas, nikardipinas, nifedipinas, nimodipinas ir nisoldipinas
• Alfa blokatoriai:doksazosinas, terazosino hidrochloridas ir prazosino hidrochloridas
• Vazodilatatoriai: hidralazinas ir minoksidilas
• Centrinio veikimo agentai: klonidinas, guanfacinas ir metildopa.

Vaistai nuo aukšto kraujospūdžio taip pat turi būti vartojami reguliariai ir tinkama doze, kad būtų galima pajusti jų naudą.

Kokie yra įprasti aukšto kraujospūdžio (hipertenzijos) diagnozės tyrimai?

Hipertenzija diagnozuojama atliekant kraujo spaudimo tyrimą. Siekiant užtikrinti tikslius rezultatus, matavimai paprastai atliekami kelis kartus. Jei jūsų kraujospūdis yra aukštas, gydytojas gali paprašyti pasitikrinti ir reguliariai reguliariai jį stebėti.

Jei atliekant įprastą tyrimą jūsų kraujospūdis yra didesnis nei 140/90 mmHg, gydytojas diagnozuos jums hipertenziją. Jei sergate lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas ar inkstų liga, o kraujospūdis viršija 130/80 mm Hg, jums taip pat bus diagnozuota hipertenzija.

Taip pat reikėtų suprasti, kad kraujospūdžio rodmenų pas gydytoją ir namuose rezultatai gali būti skirtingi. Jei kiekvieną kartą būdami ligoninėje ar gydytojo kabinete jaudinatės, jūsų kraujospūdis gali pakilti kiekvieno apsilankymo metu, kad gydytojas galėtų diagnozuoti jūsų kraujospūdį. Nors kiekvieną kartą tikrindamasis namuose, kraujospūdis paprastai būna stabilus.

Šis reiškinys dar vadinamas „baltojo chalato hipertenzijos sindromu“ arba baltojo chalato hipertenzijos sindromu. Norėdami tai užtikrinti, gydytojai kraujospūdį paprastai matuoja ne vieną kartą ir ne kabinete.

Jei turite sindromą, gali būti, kad padidėjusio kraujospūdžio rizika ateityje gali ir toliau didėti. Todėl svarbu, kad gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas tikrintų jūsų kraujospūdį bent kas šešis - 12 mėnesių. Tai suteiks jums daug laiko pakeisti gyvenimo būdą, kuris gali padėti.

Namų gynimo priemonės

Kokius gyvenimo būdo pokyčius galima gydyti hipertenzijai (aukštam kraujospūdžiui)?

Be narkotikų, hipertenzija sergantys žmonės turi pakeisti savo gyvenimo būdą, kad būtų sveikesni, kad padėtų sumažinti kraujospūdį ir kartu sumažintų kitų ligų, susijusių su hipertenzija, riziką. Keli teigiami gyvenimo būdo pokyčiai, kuriuos galite padaryti, yra šie:

• Subalansuota mityba ir mažai druskos turinti dieta.
• Reguliariai mankštinkitės.
• Nerūkykite ir negerkite alkoholio.
• Bandote numesti svorio, jei esate nutukęs.

Be aukščiau aprašytų metodų, taip pat galite atlikti kitas natūralias priemones, padedančias sumažinti kraujospūdį, pavyzdžiui, kvėpavimo metodus ir raumenų atsipalaidavimą. Abi šios priemonės gali padėti sumažinti stresą, kuris taip pat sukelia kraujospūdžio kilimą.

Be to, jūs turite reguliariai tikrinti kraujospūdį ir laikytis gydytojo gydymo plano, kad galėtumėte stebėti ir kontroliuoti savo sveikatos būklę.

Šiuos dalykus reikia daryti visą gyvenimą. Be to, kad sumažintumėte kraujospūdį, turite tai padaryti, kad senatvėje kraujospūdžio padidėjimas nepadidėtų. Priežastis yra ta, kad senstant kraujospūdis būna aukštesnis ir jis pamažu kyla po to, kai jums sukanka 50 metų.

Jei turite klausimų, pasitarkite su savo gydytoju, kad gautumėte geriausią problemos sprendimą.

Komplikacijos

Kokios yra galimos padidėjusio kraujospūdžio komplikacijos?

Hipertenzija paprastai nesukelia simptomų. Todėl dauguma žmonių nežino, kad turi aukštą kraujospūdį, jei reguliariai netikrina kraujospūdžio.

Jei ši būklė negydoma arba netinkamai gydoma, tai gali sukelti kitų ligų komplikacijas. Štai keletas hipertenzijos komplikacijų, kurios gali pasireikšti:

• Arterijos problemos, tokios kaip aneurizmos.
• Širdies problemos, tokios kaip širdies priepuolis, širdies nepakankamumas ar kitos širdies ligos.
• Insultas.
• Inkstų problemos.
• Akių pažeidimas.
• Demencija.
• Seksualinė disfunkcija.