Turinys:
- Apibrėžimas
- Kas yra bruksizmas (bruksomanija)?
- Kiek paplitęs bruksizmas?
- Ženklai ir simptomai
- Kokie yra bruksizmo požymiai ir simptomai?
- Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?
- Priežastis
- Kas sukelia bruksomaniją?
- Trigeriai
- Kas padidina mano riziką susirgti bruksizmu?
- Diagnozė ir gydymas
- Kaip diagnozuojamas bruksizmas?
- Kaip gydoma bruksomanija?
- Namų gynimo priemonės
- Kokie yra gyvenimo būdo pakeitimai ar namų gynimo būdai, kuriuos galima padaryti gydant bruksizmą?
Apibrėžimas
Kas yra bruksizmas (bruksomanija)?
Bruksomanija arba dar vadinama bruksizmu yra sąlyga, kai jūs raujatės, šlifuojate, šlifuojate ar griežiate dantis. Jei turite šią būklę, miegodami galite nesąmoningai sukandžioti dantis dieną ar naktį (miego bruksomanija).
Miego bruksomanija įtraukta į su miegu susijusius judėjimo sutrikimus. Žmonės, kurie miega dantis ar griežia dantis miego metu, dažniau turi kitų miego sutrikimų, tokių kaip knarkimas ir kvėpavimo pauzės (miego apnėja).
Kiek paplitęs bruksizmas?
Apie 15-33% vaikų sukanda dantis. Dantis sukandę vaikai tai daro paprastai dviem piko momentais - kai auga pieniniai dantys ir kai dantys lieka. Daugelis vaikų atsisakė įpročio kirpti dantis, kai šie du dantų rinkiniai pasirodys puikiai. Paprastai vaikai miegodami dantis griežčiau dažniau nei pabudę.
Tačiau šią būklę galima gydyti sumažinant rizikos veiksnius. Norėdami gauti daugiau informacijos, kreipkitės į gydytoją.
Ženklai ir simptomai
Kokie yra bruksizmo požymiai ir simptomai?
Yra įvairių bruksomanijos požymių ir simptomų. Štai keletas pagrindinių šios būklės požymių ir simptomų, tokių kaip:
- Pakankamai stipriai sutrinkite ar sukandkite dantis, kad pažadintumėte miegantį partnerį
- Plokšti, įtrūkę ar laisvi dantys
- Pažeistas danties emalis, atidengiantis vidinį danties gleivinę
- Padidėjęs dantų jautrumas
- Pavargę ar įtempti žandikaulio raumenys
- Skausmas, kaip ausies skausmas, nors ir nėra ausies problema
- Bukas galvos skausmas, kilęs iš šventyklų
- Žala kramtant skruosto vidų
- Įlenkimas ant liežuvio
Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?
Turėtumėte paskambinti savo gydytojui, jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų:
- Jūsų dantys yra pažeisti arba jautrūs
- Žandikaulio, veido ar ausų skausmas
- Dar vienas nusiskundimas, kad miegant atsiranda dantų griežimo garsas
- Jūs turite žandikaulį, kuris užsifiksuoja ir jis neatidaro ar neužsidaro visiškai
Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas griežia dantimis arba turi bruksizmo požymių ar simptomų, būtinai paminėkite juos apsilankę pas odontologą.
Jei turite kokių nors aukščiau išvardytų požymių ar simptomų, ar turite kitų klausimų, kreipkitės į gydytoją. Kiekvieno kūnas yra skirtingas. Visada kreipkitės į gydytoją, kad gydytumėte savo sveikatos būklę.
Priežastis
Kas sukelia bruksomaniją?
Gydytojai vis dar nežino, kas sukelia bruksizmą. Galimos fizinės ar psichologinės priežastys gali būti:
- Emocijos, tokios kaip nerimas, stresas, pyktis, nusivylimas ar įtampos jausmas
- Asmenybės tipai, kurie yra agresyvūs, konkurencingi ar hiperaktyvūs
- Nenormali viršutinių ir apatinių dantų vieta (malokliuzija)
- Kiti miego sutrikimai, tokie kaip miego apnėja
- Atsakymas į skausmą dėl ausies skausmo ar dantų dygimo (vaikams)
- Skrandžio rūgštis pakyla į stemplę
- Nedažnas kai kurių psichiatrinių vaistų, tokių kaip fenotiazinai ar tam tikri antidepresantai, šalutinis poveikis
- Laikantis strategijos ar įpročio sutelkti dėmesį
- Komplikacijos, atsirandančios dėl tokių sutrikimų kaip Huntingtono ar Parkinsono liga
Trigeriai
Kas padidina mano riziką susirgti bruksizmu?
Yra daug bruksomanijos rizikos veiksnių, būtent:
- Stresas. Padidėjęs nerimas ar stresas, taip pat pyktis ir nusivylimas gali sukelti dantų griežimą, apie kurį galbūt nežinote.
- Amžius. Bruksomanija būdinga vaikams, tačiau paauglystėje dažniausiai praeina savaime.
- Asmenybės tipas. Turint agresyvią, konkurencingą ar hiperaktyvią asmenybę, gali padidėti bruksizmo rizika.
- Stimuliuojančios medžiagos. Rūkant tabaką, vartojant kofeino turinčius ir alkoholinius gėrimus ar neteisėtus narkotikus, tokius kaip metamfetaminas ar ekstazis, gali padidėti bruksizmo rizika.
Diagnozė ir gydymas
Pateikta informacija nepakeičia medicinos pagalbos. VISADA pasitarkite su savo gydytoju.
Kaip diagnozuojamas bruksizmas?
Jei jūsų gydytojas įtaria, kad turite bruksizmą, jis ar ji nustatys priežastį, užduodama klausimus apie burnos sveikatos būklę, vaistus, dienos režimą ir miego įpročius.
Norėdami įvertinti bruksomanijos mastą, odontologas gali pažvelgti į:
- Žandikaulio raumenų skausmas
- Akivaizdūs dantų anomalijos, pavyzdžiui, nulūžęs ar atsilikęs dantis ar bloga danties vieta
- Pažeidimai dantims, kaulams ir po skruostais, dažniausiai atliekant rentgeno nuotrauką
Dantų tyrimai gali aptikti kitus sutrikimus, sukeliančius panašų žandikaulio ar ausies skausmą, pavyzdžiui, temporomandibulinio sąnario (TMJ) sutrikimus, dantų problemas ar kitas ausų infekcijas.
Kaip gydoma bruksomanija?
Bruksomanija nėra rimtas sutrikimas, tačiau negydomas gali sukelti didesnių problemų. Jei ši būklė yra sunki, gali atsirasti dantų ėduonis. Gydytojas gali paskirti vaistus skausmui malšinti arba rekomenduoti nereceptinius skausmo malšintuvus. Taip pat paveiktoje vietoje galite uždėti karšto ar ledo paketus. Gydymo galimybės sustabdyti bruksizmą apima:
- Burnos apsauga
- Įtvaras
- Ortodontinis derinimas
- Gyvenimo būdo pokyčiai
- Atsipalaidavimo būdai
Namų gynimo priemonės
Kokie yra gyvenimo būdo pakeitimai ar namų gynimo būdai, kuriuos galima padaryti gydant bruksizmą?
Šios būklės galima išvengti ir gydyti laikantis sveiko gyvenimo būdo, ypač jei turite didelę riziką, svarbu tai padaryti, pavyzdžiui:
- Jei dėl streso sukandate dantis, klauskite savo gydytojo apie streso mažinimo galimybes. Keletas variantų, kuriuos galima pasiūlyti, yra patarimai dėl streso, pratimų programos pradžia, pas kineziterapeutą ar receptas raumenis atpalaiduojantiems vaistams gauti.
- Jei priežastis yra miego sutrikimai, juos ištaisius, gali sumažėti arba panaikinti įprotį griežti dantis.
- Kiti patarimai, padėsiantys mesti dantis, yra vengti maisto ir gėrimų, kuriuose yra kofeino, tokių kaip kolos, šokoladas ir kava.
- Venkite alkoholio. Dantų šlifavimas paprastai blogėja pavartojus alkoholio.
- Venkite kramtomosios gumos, nes dėl to žandikaulio raumenys sutrupa
- Treniruokis negriežti dantų. Jei pastebite, kad dieną griežiate dantis, tarp dantų padėkite liežuvio galiuką. Tai gali treniruoti žandikaulio raumenis atsipalaiduoti.
- Naktį atpalaiduokite žandikaulio raumenis uždėdami šiltą skudurą ant skruosto prieš ausies skiltį
Sveiki sveikatos grupe neteikia medicininės konsultacijos, diagnozės ar gydymo.
