Lūžis (lūžis): simptomai, priežastys ir gydymas

Lūžio apibrėžimas

Kas yra lūžis ar lūžis?

Lūžio (lūžio) ar lūžio apibrėžimas yra būklė, kai kaulas lūžta, sutrūkinėja ar lūžta taip, kad jis keičia kaulo formą. Ši būklė gali atsirasti dėl stipraus kaulų spaudimo arba dėl susilpnėjusios kaulų būklės, pavyzdžiui, osteoporozės.

Lūžis ar lūžis gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Tačiau šie atvejai dažnesni keliose kūno dalyse, pavyzdžiui, lūžę raktikauliai ar pečiai, rankų (įskaitant riešus ir rankas) lūžiai, kojų lūžiai (įskaitant kojas ir kulkšnis), stuburo lūžiai ir klubo lūžiai.

Ar ši būklė dažna?

Lūžis yra būklė, kuri dažnai įvyksta ir kurią dėl traumos ar nelaimingo atsitikimo gali patirti kiekvienas žmogus ir bet kokio amžiaus. Tačiau ši būklė būdinga ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes senėjimo veiksniai padidina osteoporozės riziką.

Remiantis Tarptautinio osteoporozės fondo duomenimis, lūžiai dėl kaulų trapumo atsiranda 1 iš 2 moterų ir 1 iš 5 vyrų, vyresnių nei 50 metų. Manoma, kad milijonai žmonių pasaulyje kasmet patiria lūžius dėl kaulų trapumo.

Lūžių galite išvengti sumažindami rizikos veiksnius, kurie juos gali sukelti. Norėdami gauti daugiau informacijos, pasitarkite su savo gydytoju.

Lūžių tipai

Lūžiai ar lūžiai turi įvairių tipų. Apskritai, kai kurie iš labiausiai paplitusių lūžių tipų yra:

• Atviras lūžis, kai lūžęs kaulas prasiveržia per odą, kad būtų galima pamatyti.
• Uždaras lūžis, kai kaulas lūžta, bet neprasiskverbia į odą arba oda vis dar nepažeista.
• Dalinis lūžis, kuris yra būklė, kai kaulas sulaužomas visiškai arba nepilnai.
• Visiškas lūžis, kai kaulas sulaužomas visiškai arba visiškai, todėl kaulas padalijamas į dvi ar daugiau dalių.

Iš keturių pagrindinių tipų lūžiai skirstomi į keletą tipų. Kiekvienam lūžio tipui reikalingi skirtingi būdai ir procedūros, kaip jį pašalinti. Pasitarkite su savo gydytoju, kaip tinkamai elgtis pagal jūsų būklę.

Lūžio požymiai ir simptomai

Lūžių požymiai ir simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus, priklausomai nuo patirto tipo, vietos ir sunkumo. Bet paprastai lūžio ar lūžio simptomai, kurie dažnai jaučiami, yra šie:

• Skausmas ar skausmas, kuris paprastai būna stiprus lūžusio kaulo srityje.
• Lūžusio kaulo patinimas.
• Deformacija ar deformacija, kuri yra aiškiai matoma kūno srityje, kurioje yra lūžis.
• Sunkumai perkeliant kūno dalį sulaužyto kaulo srityje.
• Lūžusios kūno vietos paraudimas, mėlynės ir šiluma.
• Tirpimas ir dilgčiojimas paveiktoje kūno vietoje.

Gali būti aukščiau nenurodytų požymių ir simptomų. Jei nerimaujate dėl tam tikrų simptomų, kreipkitės į gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei jaučiate pirmiau minėtus požymius ir simptomus, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju. Jums taip pat reikalinga skubi pagalba, jei turite atviro tipo lūžį, dėl kurio kyla didesnė infekcijos rizika.

Kiekvieno kūnas reaguoja skirtingai. Visada kreipkitės į gydytoją, kad gautumėte tinkamą diagnozę ir gydymą pagal jūsų būklę.

Lūžių priežastys ir rizikos veiksniai

Lūžiai atsiranda dėl slėgio ar stipraus smūgio į kaulą, kuris viršija paties kaulo stiprumą. Paprastai tai yra sužalojimo, pvz., Kritimo, nelaimingo atsitikimo ar stipraus tiesioginio smūgio į kūno sritį, arba pasikartojančio judesio, dėl kurio kaulas lūžta, rezultatas.

Maža to, lūžio priežastis gali būti ir silpna kaulų būklė. Paprastai tai sukelia tam tikros kaulus silpninančios ligos ar būklės, tokios kaip osteoporozė ar kaulų vėžys.

Kokie veiksniai didina lūžių riziką?

Nors tai gali atsitikti bet kam, yra keletas veiksnių, kurie padidina žmogaus lūžių ligos riziką. Kai kurie lūžių rizikos veiksniai yra šie:

• Vyresnis amžius arba vyresnis nei 50 metų.
• Moteris.
• Rūkymo įprotis.
• Gerti alkoholį.
• Gerkite kortikosteroidų.
• Maistinių medžiagų, ypač kalcio ir vitamino D trūkumas.
• Aktyviai nejuda ir nesportuoja.
• Yra buvęs reumatoidinis artritas ar reumatas.
• Lėtiniai sutrikimai, tokie kaip celiakija, Krono liga ar opinis kolitas (žarnyno uždegimas).
• Yra buvęs ankstesnis lūžis.
• Šeimos istorija, ypač dėl dubens lūžių.

Lūžių komplikacijos

Jei lūžiai nebus gydomi iš karto, lūžiai gali sukelti komplikacijų, kurios dar labiau paveiks jūsų sveikatą. Šios komplikacijos gali skirtis priklausomai nuo lūžusio ar lūžusio kaulo ploto.

Apskritai lūžio komplikacijos, kurios gali atsirasti negydant, yra šios:

• Malunionas

Malunionas yra būklė, atsirandanti, kai kaulai sugijo ir susiliejo, tačiau nėra teisingoje padėtyje ar savaime pasislinkę.

• Infekcija

Jei yra odos pjūvis ar atviras lūžis, bakterijos gali patekti ir užkrėsti kaulą ar kaulų čiulpus. Esant tokiai būklei, pacientui paprastai bus skiriami antibiotikai ir jis turi būti hospitalizuotas.

• Skyrių sindromas

Skyrių sindromas yra būklė, kai padidėja slėgis uždarose kūno dalyse (skyriuose), kurie nutraukia kraujo tiekimą raumenims ir nervams. Šią būklę paprastai sukelia kraujavimas ir hematoma (kraujo surinkimas ne kraujagyslėje) aplink lūžusį kaulą.

• Avaskulinė nekrozė

Jei lūžis nebus gydomas greitai, kaulas gali prarasti būtiną kraujo tiekimą. Esant tokiai būklei, gali būti kaulinio audinio mirtis arba ji vadinama avaskuline nekroze.

• Hemartrozė

Būklė, kai kraujavimas į sąnario erdvę sukelia sąnario patinimą.

• Kraujo krešėjimas

Dėl lūžio, kuris negydomas greitai, kraujagyslėse gali atsirasti kraujo krešulių. Kalbant apie šią būklę, tai gali paveikti visą kūną.

• Aplinkinių organų ar audinių pažeidimas

Jei lūžis negydomas greitai, gali būti sužeisti organai ar audiniai aplink kaulą. Pavyzdžiui, smegenys gali būti sužeistos ar pažeistos dėl kaukolės lūžio, krūtinės ląstos organai gali būti pažeisti, jei lūžęs šonkaulis ir pan.

• Sulėtėjęs kaulų augimas

Dar augančio vaiko lūžiai gali paveikti abu kaulo galus. Ši būklė gali sutrikdyti kaulų augimą ir padidinti kaulų deformacijų riziką ateityje.

Lūžių diagnostika ir gydymas

Pateikta informacija nepakeičia medicinos pagalbos. VISADA pasitarkite su savo gydytoju.

Norėdami diagnozuoti lūžį, gydytojas paklaus jūsų apie visas jūsų ligas, įskaitant traumą ar nelaimingą atsitikimą, taip pat apie visus jūsų simptomus. Po to gydytojas atliks fizinę apžiūrą ir keletą kitų tyrimų, kad patvirtintų diagnozę.

Toliau pateikiami keli tyrimai, kuriuos gali tekti atlikti norint padėti gydytojui nustatyti lūžio ar lūžio diagnozę:

• Rentgeno nuotrauka

Šio tyrimo metu gaunami jūsų vidinių audinių, kaulų ir organų vaizdai, kad jie galėtų parodyti bet kokius kaulų pokyčius, pvz., Įtrūkimus ar lūžius.

• MRT

Šiame bandyme naudojami magnetai, radijo dažnis ir kompiuteris, kad būtų galima gauti išsamesnius kūno struktūrų vaizdus. Paprastai MRT naudojamas mažesnio tipo lūžiui, vadinamam stresiniu lūžiu.

• Kompiuterinė tomografija

Šios bandymo procedūros metu naudojami rentgeno spindulių ir kompiuterinių technologijų deriniai, kad būtų galima gauti išsamius kaulų, raumenų, riebalų ir organų vaizdus.

• Kaulų nuskaitymas

Kaulų nuskaitymo testas (kaulų nuskaitymas) gali aptikti kaulų lūžius ir kitas nenormalias būkles, kurių rentgeno ar kitų vaizdinių tyrimų metu negalima pastebėti.

Kaip gydyti lūžius?

Lūžių gydymas paprastai siekia atkurti kaulo fragmentą į pradinę vietą, suvaldyti skausmą, suteikti kaului laiko išgydyti, užkirsti kelią komplikacijoms ir normalizuoti paveiktą kūno funkciją.

Gydymo tipas kiekvienam žmogui skiriasi, atsižvelgiant į lūžio tipą, pažeisto kaulo vietą ir bendrą paciento būklę. Remiantis tuo, kai kurie vaistai, kurie paprastai skiriami lūžiams gydyti, yra šie:

• Gipsas išlietas arba stiklo pluoštaskad sulaužytų kaulų galai būtų tinkamoje padėtyje ir sumažėtų judėjimas, kol kaulai gyja.
• Traukos naudojimas norint iš naujo stabilizuoti kaulą ir ištempti raumenis bei sausgysles aplink lūžusį kaulą.
• Vaistai skausmui malšinti.
• Chirurgija ar lūžių operacija, kad kaulai būtų grąžinti į vietą.
• Kineziterapija, padedanti atkurti raumenų jėgą ir judėjimo funkciją paveiktoje kūno vietoje.

Kalbant apie atvirus lūžius, kai kaulas prasiskverbia per odą ir gali kraujuoti, reikia skubios pagalbos, kad būtų išvengta infekcijos ir šoko.

Namų gynimo priemonės nuo lūžių

Lūžiai gali išgydyti per kelias savaites ar mėnesius po gydymo. Norėdami padėti išgydyti procesą, galite atlikti šiuos namų gynimo būdus arba pakeisti gyvenimo būdą:

• Pailsėkite kiek įmanoma daugiau sulaužytos vietos.
• Venkite kelti didelius svorius ar važiuoti, kol sulaužytas ar lūžęs kaulas sugis.
• Gipsu rūpinkitės atsargiai, pavyzdžiui, nesušlapinkite ar venkite tiesioginio karščio, kai gipso nėra vietoje.
• Užpildykite maistines medžiagas, kurios padeda kaulams gyti, pvz., Vitaminą D arba maisto produktus kitiems kenčiantiems nuo lūžių.
• Mesti rūkyti.
• Pasveikę, atlikite pratimus kūno vietose, kuriose yra lūžių, kad būtų lengviau atkurti raumenų jėgą, sąnarių judesius ir lankstumą. Dėl to pasitarkite su gydytoju arba kineziterapija.

Lūžių prevencija

Lūžiai dažniausiai atsiranda dėl traumų dėl kritimo ar avarijų ir osteoporozės. Todėl, norėdami išvengti lūžių, turite vengti šių priežasčių ir vengti įvairių veiksnių, kurie gali padidinti riziką.

Lūžių prevencijos veiksmai

Štai keli žingsniai, kuriuos galite praktikuoti:

• Saugių namų sukūrimas jums ir jūsų šeimai, ypač vaikams. Pavyzdžiui, turėklų montavimas ant laiptų, kad jie nenukristų, grotelių montavimas ant langų arba laidų nuėmimas nuo grindų.
• Neslystančių kilimėlių naudojimas namuose.
• Dirbdami fizinę veiklą ne namuose ar sportuodami naudokite apsaugines priemones. Pavyzdžiui, šalmai, alkūnių pagalvėlės, kelio įklotai ar riešo ir kojų apsaugos, važiuojant dviračiu.
• Užtikrinkite gerą apšvietimą namuose ir aplink namus, kai tamsu.
• Avėti guminius padus.
• Eidami atkreipkite dėmesį į aplinką.
• Valgydami subalansuotą mitybą, ypač vitamino D ir kalcio, stiprinkite kaulus.
• Reguliariai mankštintis kaulams sustiprinti, įskaitant svorio treniruotes.
• Mesti rūkyti.
• Venkite alkoholio vartojimo.
• Kreipkitės į gydytoją, jei rizikuojate susirgti osteoporoze.

Jei turite klausimų, pasitarkite su savo gydytoju, kad gautumėte geriausią problemos sprendimą.