Patempimai (patempimai): simptomai, priežastys, gydymas

Apibrėžimas

Kas yra patempimai (patempimai)?

Patempimai ar patempimai yra sužalojimai, atsirandantys audinyje, jungiančiame kaulus su sąnariais. Paprastai šios traumos yra susisukusios ir suplyšusios raiščio pasekmė.

Raiščiai yra kieti pluoštiniai audiniai, esantys jūsų sąnariuose. Raiščių funkcija yra surišti ir sujungti vieną kaulą su kitu. Raiščiai padeda stabilizuoti sąnario judesį, kad sąnarys nepadarytų pernelyg didelio judesio.

Patempimai dažniausiai atsiranda kulkšnyje. Tačiau patempimai gali atsirasti ir keliuose, rankose ar pirštuose. Dėl šios būklės gali atsirasti raumenų skausmas, patinimas, mėlynės ir sumažėjęs gebėjimas judėti.

Pėdos patempimai ar patempimai paprastai veikia raiščius išorinėje kulkšnies dalyje. Traumos būna nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo to, kaip buvo pažeistas raištis.

Gydymas ir gydymas dėl kulkšnies traumų priklauso nuo sunkumo. Nors paprastai šią būseną galite gydyti vaistinėse esančiais vaistais, kartais jums reikia papildomų medicininių patikrinimų, kad gautumėte geriausią gydymą.

Kaip dažnai būna patempimai (patempimai)?

Patempimai ar sužalojimai yra labai paplitusi būklė. Patempimai gali paveikti bet kurią amžiaus grupę.

Tačiau anksčiau traumą patyrę žmonės yra linkę susižeisti kitu metu. Be to, fizinės sąlygos, kurios retai juda ir yra nelanksčios, padidina žmogaus sužeidimo riziką.

Sportininkai ir vaikai, kurie dažnai dalyvauja sportinėje veikloje, taip pat yra jautrūs šiai būklei, ypač jei prieš užsiimdami jie nepakankamai sušyla ar pasitempia.

Patempimai ar patempimai yra sąlygos, kurių galima išvengti atpažįstant ir žinant egzistuojančius rizikos veiksnius. Norėdami gauti daugiau informacijos apie patempimus, galite kreiptis į savo gydytoją.

Požymiai ir simptomai

Kokie yra patempimų (patempimų) požymiai ir simptomai?

Patempimo simptomai ar požymiai gali skirtis. Paprastai tai priklauso nuo traumos sunkumo. Čia yra bendri patempimų ar patempimų požymiai ir simptomai:

• Skausmas.
• Patinę.
• Sumušimai.
• Sužeista vieta tampa standi ir sunkiai juda.
• Sumažėjusi raumenų funkcija.
• Skausmas padidėja, kai judinama sužeista vieta.

Gali būti aukščiau nenurodytų požymių ir simptomų. Jei nerimaujate dėl tam tikro simptomo, kreipkitės į gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei dėl patempimo patiriamas skausmas yra nedidelis, galite jį savarankiškai gydyti namuose. Tačiau traumos, sukeliančios patempimus, gali sukelti sunkesnius sužalojimus, pavyzdžiui, lūžius.

Todėl turite kreiptis į gydytoją, jei:

• Nesugebėjimas judėti ar jausti kūno srities, kuri yra sužeista.
• Sužeisto sąnario srities skausmas jaučiamas iki kaulų.
• Nutirpimas vietovėje, kuri buvo ištempta.

Kiekvieno žmogaus organizme pasireiškia įvairūs požymiai ir simptomai. Norėdami gauti tinkamą gydymą ir atsižvelgdami į traumos sunkumą, visada pasitarkite su gydytoju.

Kokios yra komplikacijos, kurias gali sukelti patempimai?

Jei nukrentate ir turite patempimą, nedelsdami gydykite jį namuose vartojamomis priemonėmis arba kreipkitės į gydytoją. Greitai negydomi patempimai gali sukelti keletą komplikacijų, tokių kaip:

• Lėtiniai raumenų skausmai.
• Lėtinės sąnarių problemos.
• Sąnarių artritas.

Priežastis

Kas sukelia patempimus (patempimus)?

Dažniausios patempimų priežastys yra kritimai, slydimai, nelaimingi atsitikimai ar sąnarių traumos.

Šie judesiai sukelia jūsų sąnarių judėjimą už įprastos ribos. Dėl šios būklės raištis išsitempia arba plyšta.

Štai keletas dalykų, dėl kurių jūsų raiščiai gali išsitempti ir plyšti:

• Sportinė ar sportinė veikla, tokia kaip bėgimas ir bėgiojimas.
• Nelaimingas atsitikimas.
• Nukristi ar paslysti.
• Pernelyg stumdykis, kad pakeltum sunkius svorius.
• Krisdami naudokite rankas kaip atramą.
• Stovi ar sėdi neteisingoje padėtyje.
• Ilgą laiką darydamas pasikartojančius judesius.
• Sutryptos kojos.
• Fizinis aktyvumas ant grubių paviršių.

Rizikos veiksniai

Kas padidina patempimų (patempimų) riziką?

Patempimus gali patirti bet kuris amžiaus grupės, rasės ar lyties atstovas. Tačiau yra keli rizikos veiksniai, kurie gali padidinti jūsų patempimų potencialą.

Turėdami vieną ar daugiau rizikos veiksnių, dar nereiškiate, kad tikrai patirsite šią būseną. Kai kuriais patempimų atvejais yra ir tokių žmonių, kurie patempia ar patempia, nors neturi jokių rizikos veiksnių.

Toliau pateikiami rizikos veiksniai, galintys sukelti patempimus ar patempimus, būtent:

1. Aktyviai dalyvauti sportinėje veikloje

Tokios sporto šakos kaip futbolas, krepšinis, tenisas ir bėgimas apima daug kūno judesių. Jei jūs ar jūsų vaikas esate sportininkas ar esate tam tikroje sporto komandoje, rizika susižeisti, ypač dėl kojos raiščių, yra didesnė.

2. Kūnas yra neproporcingas

Jei jūsų kūno forma yra neproporcinga, pavyzdžiui, turite antsvorio ar turite nutukimą, jūsų raumenys ir sąnariai taps silpnesni. Tai gali paveikti kūno judėjimą ir sukelti patempimus.

3. Netinkamos sporto įrangos naudojimas

Seni ar problemiški treniruokliai gali padidinti jūsų galimybę susižeisti. Todėl avėkite batus ir įrangą, tinkančią jūsų sportui.

4. Nešilimas

Vienas iš lemtingų dalykų, kurį ne visi daro prieš sportuodami, yra apšilimas. Atšilimas ir atvėsimas gali padėti ištempti raumenis ir padidinti lankstumą.

Nešildant prieš mankštą, rizika susižeisti yra dar didesnė.

5. Kūnas pavargęs

Kai kūnas pavargęs, kojos negali tinkamai išlaikyti svorio. Dėl šios būklės jums kyla didesnė kojų patempimo ar išsitempimo rizika.

6. Aplinka

Jei vaikštote slidžioje, šlapioje ar šiurkščioje vietoje, galite paslysti ar nukristi. Jūsų tikimybė patempti ar patempti pėdą yra dar didesnė.

Diagnozė ir gydymas

Pateikta informacija nepakeičia medicinos pagalbos. VISADA pasitarkite su savo gydytoju.

Kaip diagnozuoti patempimus?

Pajutę pakankamai rimtus simptomus, nedelsdami kreipkitės į pasitempusią kūną artimiausio gydytojo.

Gydytojas diagnozuos sruogą ar patempimą, ištirdamas jūsų pėdą, ranką ar pirštą. Tyrimo metu gydytojas bandys judinti sąnarį įvairiais būdais.

Šis fizinis egzaminas gali būti skausmingas ir nepatogus. Tikslas yra nustatyti maksimalų sąnario judesį, skausmo, švelnumo, silpnumo ar nestabilumo buvimą patempimo srityje.

Ištyręs sritį, gydytojas rekomenduos kelių rūšių tyrimus, kad nustatytų patempimo pažeidimo laipsnį ar laipsnį. Čia yra lygiai:

• Pirmasis lygis (šviesa): sąnarių skausmas ir patinimas lengvesni, judėjimas vis dar stabilus.
• Antras lygis (vidutinis): vidutinis skausmas ir patinimas, kartu su mėlynėmis ir nestabilumu judant.
• Trečias laipsnis (sunkus): daugiau skausmo, patinimų ir mėlynių, nestabilūs sąnariai ir plyšę raiščiai.

Štai keletas tyrimų tipų, kuriuos paprastai rekomenduoja gydytojai:

1. Rentgenas

Rentgeno procese jūsų kūnui bus suteiktas nedidelis spinduliavimo pluoštas, kad gautumėte kulkšnies kaulo vaizdus. Šiuo bandymu siekiama įsitikinti, kad jūsų kaulai yra geros būklės, ir pašalinti lūžius.

2. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

Atliekant MRT tyrimą, trimačiams vaizdams gaminti naudojamos radijo bangos ir stiprus magnetinis laukas. Šis vaizdas gali parodyti kulkšnies struktūrą ir audinius, įskaitant raiščius.

3. KT tyrimas

KT tyrimas gali parodyti išsamesnius jūsų sąnarių vaizdus. KT tyrimai derinami su rentgeno spinduliais, kad būtų gaunami 3 dimensijų vaizdai iš įvairių kampų.

4. Ultragarsas

Atliekant ultragarso testą, vaizdams gaminti naudojamos garso bangos. Gydytojai naudoja šį testą, kad padėtų patikrinti raiščių ar raumenų būklę, kai koja patempimo metu yra skirtingoje padėtyje.

Kaip gydyti patempimus (patempimus)?

Paprastai patempimo gydymas priklauso nuo jo sunkumo. Gydymo tikslas yra palengvinti raumenų skausmą, patinimą, atkurti raiščius ir atkurti tam tikrų kūno dalių funkciją po patempimo.

Jei jūsų patempimas yra pakankamai sunkus, jus gali nukreipti pas specialistą arba ortopedą. Gali būti skiriamas tolesnis gydymas, pavyzdžiui, hospitalizavimas ar operacija.

1. Namų gynimo priemonės

Pasak Mayo klinikos, norint gydyti raumenų traumas namuose, galite išbandyti keturis paprastus veiksmus, dažnai vadinamus RICE metodu (poilsis, ledas, suspaudimas, aukštis). Atlikite šį gydymą per kelias pirmąsias dienas.

• Poilsis (poilsis)

Venkite veiklos, kuri apima per daug judesių. Palaikykite pažeistą kūno dalį - ranką, pėdą ar pirštą - bent 48 valandas.

• Ledas (ledas)

Naudokite ledo paketas arba 15-20 minučių uždėkite ledą šioje srityje. Budėdami pakartokite šį veiksmą kas 2 ar 3 valandas. Tačiau jei sergate cukriniu diabetu, prieš pradėdami naudoti šį metodą, pasitarkite su gydytoju.

• Suspaudimas (suspausti)

Norėdami padėti pašalinti patinimą, apvyniokite tvarsčiu pažeistą vietą. Įsitikinkite, kad nepririšate per stipriai.

• Aukštis

Patinimas taip pat gali būti gydomas padedant sužeistą kūno dalį aukščiau nei jūsų širdies vieta. Darykite tai sėdėdami ar gulėdami, ypač miegodami naktį. Gravitacija gali padėti išgydyti patinimą, išleisdama skysčių perteklių šioje srityje.

2. Vaistai

Kai kuriais atvejais galite vartoti vaistus, kurie palengvins skausmą nuo patempimo.

Kai kurie vaistai patempimams gydyti, kuriuos galite išbandyti, yra šie:

• Ibuprofenas (Advil, Motrin IB).
• Naprokseno natris (Aleve).
• Acetaminofenas (tilenolis).
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (aspirinas).
• „Aspercreme“.

3. Pagalbos įrankiai

Priklausomai nuo patempimo sunkumo, gydytojas taip pat gali pasiūlyti naudoti tvarsčius, sportines juostas ar tvarsčius petneša pridedamas arba naudojamas siekiant sumažinti skausmą. Tikimasi, kad tai padės stabilizuoti raumens traumą patyrusios kūno dalies judėjimą.

4. Fizinė terapija

Kai patinimas gerėja, turėsite atlikti keletą gydomųjų pratimų, kad išvengtumėte standumo, padidintumėte jėgą ir išvengtumėte galimų lėtinių problemų. Kiekvienas terapeutas turi savo pratimus, kurie padės išlaikyti jūsų pusiausvyrą ir stabilumą.

Daugeliu atvejų kulkšnies traumų operacijos atliekamos retai. Chirurgija reikalinga tik patempimams, kurių būklė nepagerėja, nepaisant gydymo ir vaistų.

Priklausomai nuo sunkumo ir jūsų veiklos, gydytojas pasirinks jūsų būklei tinkamiausią operacijos tipą.

Po operacijos gydytojas paprastai pareikalaus, kad jūs naudotumėte batai gynėjas. Jo tikslas yra padėti pagydyti ir atkurti pėdų raiščius ir sąnarius.

Be to, reabilitacija taip pat yra svarbi sveikimo proceso dalis po operacijos. Reabilitacija gali užtrukti kelias savaites ar mėnesius, kol galiausiai galėsite normaliai vaikščioti. Visi grįžo prie traumos lygio ir atliktų operacijų skaičiaus.

Prevencija

Kokiais būdais galima užkirsti kelią patempimams (patempimams)?

Nors jau žinote, kokie yra rizikos veiksniai, ir kuo geriau pasiruošėte, avarijos vis tiek gali nutikti bet kada ir bet kur.

Todėl turėtumėte vadovautis žemiau pateiktais patarimais, kurie padės sumažinti šansų patyrimą ir išlaikyti raumenis sveikus:

1. Sušilkite prieš mankštą

Jei primygtinai reikalaujate intensyviai sportuoti ar užsiimti veikla be apšilimo, tai yra labai rizikinga jūsų sąnariams.

Visada sušilkite ir pasitempkite, kad būtumėte pasiruošę bet kokiai veiklai.

2. Reguliariai mankštinkitės

Kasdien užsiimti mažo intensyvumo, bet nuoseklia veikla yra daug geriau, nei kartą per savaitę atlikti įtemptą veiklą.

Tai gali padėti jūsų raumenims tapti lankstesniems ir lankstesniems, todėl jie kasdien gyja greičiau ir stipriau.

Jei neturite laiko mankštintis 30 minučių per dieną, padalykite ją į 3 sesijas po 10 minučių. Taip pat galite pabandyti eiti į darbą, kolegiją ar mokyklą.

3. Visada būkite atsargūs

Kai vaikštote slidžiose vietose, po lietaus, šlapių grindų, snieguotos žemės, visada vaikščiokite atsargiai. Naudokitės ne per laisvais ar siaurais batais ir neskubėkite.

4. Pasirinkite gerą treniruoklį

Jei jums labai patinka sportuoti ir ketinate tai daryti rimtai, turite pasiruošti įrangą. Geriau investuoti į brangią ir kokybišką sporto įrangą ir batus, kad jie būtų patvaresni ir saugesni naudoti.

Jei turite klausimų, pasitarkite su savo gydytoju, kad gautumėte geriausią problemos sprendimą.