Gingivitas (dantenų uždegimas): simptomai, priežastys, medicina • sveiki sveiki

Apibrėžimas

Kas yra dantenų uždegimas?

Gingivitas (dantenų uždegimas) yra bakterinė infekcija, dėl kurios dantenos patinsta dėl uždegimo.

Pagrindinė šios būklės priežastis yra bloga burnos higiena. Žmonės, kurie retai valosi dantis, dažnai valgo saldžiarūgštį maistą, reguliariai netikrina dantų pas gydytoją, rizikuoja susirgti dantenų uždegimu.

Daugelis žmonių dažnai nežino, kad serga šia liga, nes simptomai nėra tokie aiškūs. Tačiau nereikėtų leisti, kad dantenų uždegimas išliktų be gydymo.

Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?

Gingivitas yra dažna burnos ir dantenų liga. Šią būklę gali patirti visi, nepriklausomai nuo lyties, ypač tie, kurie nepalaiko burnos sveikatos.

Negydomas gingivitas gali pablogėti. Šios dantenų problemos gali sukelti periodontitą, kuris yra rimta dantenų infekcija, galinti pakenkti dantis palaikančiam kauliniam audiniui. Periodontitas gali sukelti dantų netekimą ir daugelį kitų rimtų problemų.

Užkirsti kelią esamiems rizikos veiksniams galite išvengti šios ligos rizikos. Norėdami gauti daugiau informacijos, kreipkitės į odontologą.

Požymiai ir simptomai

Kokie yra dantenų uždegimo požymiai ir simptomai?

Dantenų uždegimas paprastai nesukelia skausmo. Todėl daugelis žmonių nežino, kad patiria šią būklę.

Nepaisant to, yra keletas dantenų uždegimo požymių ir simptomų, kurių galite saugotis nuo ankstyvo amžiaus, įskaitant:

• Dantenos yra rausvos, patinusios ir jaučiamos švelniai, kai liečiamos liežuviu ar rankomis
• Dantenos nuleidžiamos arba susitraukia
• Dantenos yra laisvos, juda ar net atsilaisvina
• Dantenos lengvai kraujuoja, kai valote dantis ar naudojate dantų siūlą
• Dantenų spalvos pasikeitimas nuo šviežios rožinės iki juodai raudonos
• Ilgalaikis blogas kvapas ar blogas burnos skonis
• Intensyvus ir aštrus skausmas atidarius burną, kad sukramtytų, įkąstų ar net kalbėtų

Gali būti aukščiau nenurodytų požymių ir simptomų. Jei nerimaujate dėl tam tikrų simptomų, nedvejodami kreipkitės tiesiogiai į odontologą.

Tik odontologas gali atpažinti ir nustatyti jūsų dantenų ligos sunkumą.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei pastebėjote vieną ar daugiau aukščiau išvardytų dantenų uždegimo simptomų, nedelsdami kreipkitės į odontologą. Atminkite, kad gingivito simptomai dažnai nesuvokiami.

Taigi, kuo greičiau eisite pas gydytoją, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Maža to, kuo greičiau kreipiatės į odontologą, galite išvengti rimtų dantenų pažeidimų, tokių kaip periodontitas, rizikos.

Priežastis

Kas sukelia dantenų uždegimą?

Kaip paaiškinta šiek tiek aukščiau, dažniausia dantenų uždegimo priežastis yra bloga burnos higiena, kuri skatina apnašų susidarymą. Cituota iš Mayo klinika, tai taip pat gali sukelti dantenų audinio uždegimą.

Pagrindinė šio uždegimo priežastis yra apnašų kaupimasis. Pats apnašas yra lipnus bakterijų sluoksnis, kuris susidaro iš maisto likučių nuosėdų ant dantų paviršiaus.

Plokštelė, kuriai leidžiama kauptis per ilgą laiką, sukietės ir suformuos dantų akmenis po dantenų linija. Na, šis dantų akmuo sukelia dantenų uždegimą.

Laikui bėgant, jūsų dantenos lengvai išsipūs ir kraujuos. Taip pat gali atsirasti dantų ėduonis. Jei negydoma greitai, dantenų uždegimas gali pereiti į periodontitą, kuris gali prarasti ar prarasti dantis.

Čia yra etapai nuo apnašų susidarymo iki gingivito:

• Plokštė yra kažkas, kas yra lipni ir nematoma. Didžioji jo dalis susidaro iš bakterijų, kurios maišosi su likusiu jūsų burnos maistu. Jei jis nebus tinkamai išvalytas, greitai susidarys apnašos.
• Apnašos gali virsti dantų akmenimis, nes jos prilimpa ir sukietėja po dantenų linija ir tampa dantų akmenimis. Tai apsunkina apnašų pašalinimą ir tada veikia kaip bakterijų barjeras, kol atsiranda dirginimas.

Jei eidami pas gydytoją to neatsikratysite iškart, dirginimas dėl apnašų kaupimosi gali sukelti dantenų uždegimą. Dantenos patinsta ir kraujuoja. Jei nebus gydoma iš karto, atsiras dantų ėduonis ir periodontitas.

Rizikos veiksniai

Kas padidina dantenų uždegimo riziką?

Yra daugybė dantenų uždegimo rizikos veiksnių, įskaitant:

1. Genetinė istorija

Amerikos periodontologijos akademija sakykite, kad net 30 procentų dantenų ligų atvejų sukelia genetiniai veiksniai. Taigi, jei jūsų senelis, močiutė, tėvai ir broliai ir seserys serga dantenų uždegimu, tikėtina, kad rizikuojate ir jūs.

Žmonės, kuriems yra buvęs paveldimas dantenų uždegimas, šešis kartus dažniau serga įvairiomis dantenų ligomis.

2. Prasta burnos ir dantų higiena

Jei retai valote dantis, siūluir apsilankykite pas odontologą, jums yra didelė rizika susirgti dantenų uždegimu.

3. Burnos džiūvimas

Burnos džiūvimas gali paveikti dantenų sveikatą. Dėl burnos džiūvimo dantenos labiau linkusios į uždegimą ir patinimą.

4. Dantų plombos, kurios yra laisvos arba pažeistos

Pažeisti dantų plombai gali padidinti infekcijos, sukeliančios dantenų uždegimą ir kitų dantų sužalojimą, riziką.

5. Vitamino vartojimo trūkumas

Žmonės, kuriems trūksta vitamino C, yra labiau linkę į dantų ir burnos problemas, įskaitant dantenų uždegimą.

6. Rūkymas

Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) atskleidžia, kad rūkantiems yra dvigubai didesnė tikimybė susirgti dantenų ligomis nei nerūkantiems.

7. Hormoniniai pokyčiai

Hormoniniai pokyčiai, kuriuos patiria moterys nėštumo metu, mėnesinės mėnesinės ir menopauzė, gali pagerinti dantenų kraujotaką. Tai palengvina dantenų uždegimą, patinimą ir kraujavimą.

8. Nėščios moterys

Remiantis Indonezijos odontologų asociacijos (PDGI) duomenimis, gingivitas yra viena iš labiausiai paplitusių ligų, paveikiančių nėščias moteris. Paprastai ši būklė užpuola ankstyvuoju nėštumo trimestru, būtent antrą mėnesį, o didžiausia - maždaug aštuntą mėnesį.

Nors atrodo nereikšminga, dantenų uždegimas nėštumo metu gali turėti neigiamos įtakos planuojamo vaisiaus vystymuisi. Tai teigiama ir žurnaluose paskelbtuose tyrimuose Akušerija ir ginekologija.

Nėštumo metu sergant gingivitu, jums suteikiama galimybė pagimdyti kūdikį su mažu gimimo svoriu (LBW), jei nėštumo metu patiriate dantenų uždegimą. Ne tik rizika sukelti LBW, dantenų uždegimą ar dantenų uždegimą taip pat gali padidinti priešlaikinio gimdymo tikimybę.

Manoma, kad taip yra todėl, kad nėštumo metu dantenų uždegimą sukeliančios bakterijos gali patekti į kraują ir paskui nukeliauti į vaisiaus buvimo vietą. Tada tai padidina neišnešioto gimdymo ir mažo gimimo svorio (LBW) riziką.

9. Tam tikri vaistai

Gerkite tam tikrus vaistus, tokius kaip kontraceptinės tabletės, steroidai, prieštraukuliniai vaistai (traukuliai), chemoterapija, kraujo skiedikliai ir kalcio kanalų blokatorius manoma, kad padidina dantenų uždegimo riziką.

10. Tam tikros sveikatos būklės

Žmonėms, kuriems yra buvę tam tikrų sveikatos sutrikimų, tokių kaip diabetas, vėžys ir ŽIV / AIDS, yra didesnė rizika susirgti dantenų uždegimu, nes jų imuninė sistema būna silpna.

Į tai reikia atsižvelgti, nes jų organizmams bus sunku kovoti su infekciją sukeliančiomis bakterijomis.

Vaistai ir vaistai

Pateikta informacija nepakeičia medicinos pagalbos. VISADA pasitarkite su savo gydytoju.

Kaip diagnozuojamas gingivitas?

Dantenų uždegimą ar dantenų uždegimą galima diagnozuoti atlikus odontologo tyrimą. Egzamino metu odontologas, atlikdamas išsamią ligos istoriją, apžiūrės dantenas, ar nėra uždegimo.

Gydytojas taip pat išmatuos jūsų dantenų kišenės gylį. Idealiu atveju dantenų kišenės gylis turėtų būti nuo 1-3 milimetrų.

Jei reikia, odontologas taip pat gali atlikti rentgeno nuotraukas, kad įsitikintų, ar danties kaulas nėra įtrūkęs ar lūžęs.

Kokie yra dantenų uždegimo gydymo būdai?

Kai kurie iš labiausiai paplitusių dantenų uždegimo gydymo būdų yra šie:

• Skausmą malšinantys vaistai. Jei skausmas yra toks stiprus, kad jums sunku kramtyti ir kandžioti maistą, gydytojas gali paskirti skausmą malšinantį vaistą, pvz., Ibuprofeną ir paracetamolį. Abu vaistai veiksmingai malšina dilgčiojimą aplink dantenas.
• Burnos skalavimo skystis. Antiseptinis burnos skalavimo skystis, kuriame yra chlorheksidino, gali būti naudojamas kovai su infekciją sukeliančiomis bakterijomis burnoje. Burnos skalavimo skystį naudokite pagal gydytojo nurodymus. Netinkamas naudojimas iš tikrųjų gali pabloginti dantenų būklę.
• Antibiotikai. Kad infekcija nepablogėtų, gydytojas taip pat gali skirti antibiotikų. Antibiotikai veikia slopindami infekciją sukeliančių bakterijų dauginimąsi. Atkreipkite dėmesį į dozavimą ir kaip jį naudoti, kad nepablogėtų dantenų būklė.

Dantų valymo procedūros

Jūsų odontologas taip pat gali rekomenduoti nechirurgines dantų valymo procedūras, kad jos nebedirgintų dantenų.

Štai keletas dantų valymo procedūrų, kurias gali atlikti odontologai:

• Mastelio keitimas. Ši procedūra atliekama naudojant specialų įrankį, vadinamą ultragarso skaleris valant apnašas ir dantų akmenis ties dantenų linija. Mastelio keitimas geriausia daryti kas 6 mėnesius. Tačiau tam tikrais atvejais žmogui gali tekti dažniau valyti dantų akmenis.
• Šaknies obliavimas. Skiriasi nuo mastelio keitimasŠi procedūra atliekama pacientams, kurie jau turi kišenes su dantenų liga (periodontitu). Ši procedūra padeda išlyginti dantų šaknis, kad jūsų dantenos galėtų tvirtai prilipti prie dantų.

Jei norite pašalinti apnašas ir dantų akmenis su minimaliu skausmu ir kraujavimu, geriausias sprendimas yra lazeris.

Operacija

Rimtais atvejais galima atlikti atvarto operaciją, kad pašalintumėte apnašas ir dantų akmenis iš dantenų kišenės.

Gydytojas taip pat gali atlikti kaulų ir audinių transplantato procedūrą, jei dantų ėduonis yra per stiprus.

Namų gynimo priemonės ir prevencija

Kaip galima išvengti dantenų uždegimo?

Geriausias būdas išvengti dantenų uždegimo yra dantų ir burnos švarumas. Šis patarimas galioja ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Kuo anksčiau pratinsitės palaikyti burnos higieną, tuo geriau.

Štai keli paprasti žingsniai, norint įprasti kasdien valyti dantis ir burną.

Reguliariai valykite dantis

Lengvais atvejais dantenų uždegimą paprastai galima gydyti kruopščiau valant dantis. Tinkamai valydami dantis, valykite dantis bent du kartus per dieną (ryte ir naktį).

Švelniai valykite dantis sukamaisiais judesiais iš viršaus į apačią. Atlikite tą patį kiekvienam skyriui 20 sekundžių.

Visi dantų paviršiai turi būti valomi, nieko negalima praleisti, kad neužkibtų maisto likučiai. Galiausiai praskalaukite burną švariu vandeniu.

Pasirinkti įrankį taip pat turi būti teisinga. Naudokite minkštą šerių šepetėlį su mažu galiuku, kad galėtumėte pasiekti giliausią burnos dalį. Taip pat įsitikinkite, kad naudojamus teptukų dumblius patogu tvarkyti.

Tuo tarpu dantų pastai pasirinkite tą, kuriame yra fluoro. Fluoras veiksmingai stiprina ir apsaugo dantis nuo ėduonies.

Siūlai

Norėdami būti tikrai švarūs, nepamirškite to padaryti siūlu. Siūlai yra dantų valymo, naudojant siūlus, būdas pašalinti maisto likučius, įstrigusius tarp dantų ir po dantenų linija.

Jei nuosekliai valote dantis ir siūlu, dantenos bus palaikomos geriausios būklės. Išlaikykite įprotį valyti ir valyti siūlu tinkamai išvengti burnos problemų.

Mesti rūkyti

Rūkymas yra didžiausias dantenų uždegimo ir dantenų ligų rizikos veiksnys. Iš tikrųjų ekspertai pažymi, kad rūkantys žmonės septynis kartus dažniau serga dantenų ligomis nei nerūkantys.

Todėl nuo šiol turėtumėte pabandyti mesti rūkyti. Be to, kad būtų išvengta gingivito, metimas rūkyti taip pat gali pagerinti jūsų bendrą sveikatą.

Valgyk maistingą maistą

Tinkama mityba gali padėti jūsų imuninei sistemai efektyviau kovoti su dantenų uždegimą sukeliančiomis bakterijomis. Venkite vartoti maisto produktus ir gėrimus, kuriuose yra per daug cukraus.

Vietoj to, valgykite daug vaisių ir daržovių bei kitų maisto produktų, kuriuose yra vitaminų C ir E. Šios dvi vitaminų rūšys gali padėti jūsų kūnui atstatyti pažeistus audinius.

Venkite streso

Stresas taip pat gali turėti įtakos dantų ir burnos sveikatai. Kai patiriate stresą, imuninei sistemai bus sunkiau kovoti su infekciją sukeliančiomis bakterijomis. Taip pat būsite jautresnis dantenų uždegimui ir kitoms dantenų ligoms.

Reguliariai pasitarkite su odontologu

Kitas dalykas, kuris yra ne mažiau svarbus norint išvengti dantenų uždegimo, yra reguliarus patikrinimas pas odontologą. Reguliariai atliekant patikrinimus gydytojui bus lengviau stebėti bendrą dantų ir burnos būklę.

Jei gydytojas bet kuriuo metu nustato jūsų dantenų ar dantų problemą, jis greičiau suteiks tinkamą gydymą.

Reguliariai lankykitės pas odontologą kas 6–12 mėnesių. Tačiau, jei yra tam tikrų rizikos veiksnių, kurie daro jus jautresnius dantenų uždegimui, gali prireikti dažniau konsultuotis.

Jei turite klausimų, pasitarkite su savo gydytoju, kad gautumėte geriausią problemos sprendimą.