Hipovoleminis šokas: priežastys, simptomai ir gydymas

Apibrėžimas

Kas yra hipovoleminis šokas?

Hipovoleminis šokas yra avarinė būklė, kai kraujo ar kūno skysčių netenkama daugiau nei 20 proc.

Paprastai net 60% vyro kūno sudaro skysčiai, o moterų - net 50%. Kūno skysčiai išsiskiria keliais būdais, pavyzdžiui, prakaituojant ir šlapinantis.

Kai kurios sąlygos taip pat gali sukelti kūno netekimą, pvz., Vėmimą, viduriavimą ir kraujavimą.

Kraujavimas yra viena iš dažniausių hipovoleminio šoko priežasčių. Praradus per daug kraujo ar kūno skysčių, gali kilti įvairių sveikatos problemų.

Ar ši būklė dažna?

Hipovoleminis šokas yra viena iš labiausiai paplitusių šoko rūšių. Ši būklė gali pasireikšti bet kam, tačiau žmogaus rizika susirgti šia liga didėja su amžiumi.

Šią sąlygą galima įveikti ir užkirsti kelią kontroliuojant esamus rizikos veiksnius. Norėdami sužinoti daugiau informacijos apie šią būklę, galite kreiptis į savo gydytoją.

Požymiai ir simptomai

Kokie yra hipovoleminio šoko požymiai ir simptomai?

Požymiai ir simptomai, atsirandantys žmogui patyrus hipovoleminį šoką, paprastai skiriasi. Tai priklauso nuo prarasto kraujo kiekio ir nuo to, kaip greitai organizmas netenka kraujo.

Kai kurie sergantieji gali jausti karščiavimą, sunkiai kvėpuoti, sunkiai stovėti ir net išnykti. Visi atsiradę simptomai gali kelti pavojų gyvybei ir jiems reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Šoko simptomai gali pasirodyti ne iš karto. Pagyvenę žmonės gali nejausti šių simptomų, kol būklė taps gana sunki.

Lengvo hipovoleminio šoko simptomai paprastai yra:

• Galvos skausmas
• Per didelis prakaitavimas
• Nuovargis
• Pykinimas
• Galvos skausmas

Be to, yra rimtesnių simptomų, tokių kaip:

• Šalta, blyški oda
• Mažiau šlapimo išskyrimo arba jo nėra (nėra šlapinimosi)
• Nereguliarus širdies plakimas (tachikardija)
• Pulsas silpnėja
• Sumišimas
• Lūpos pamėlynuoja
• Galva jaučiasi lengva
• Kvėpavimas yra greitas ir negilus
• Nesąmoningas

Paprastai šią būklę lydi vidinio ar vidinio kraujavimo simptomai, tokie kaip:

• Pilvo skausmas
• Kruvinas tuštinimasis
• Juoda išmatos ir lipni tekstūra
• Šlapime yra kraujo
• Vėmimas krauju
• Krūtinės skausmas
• Skrandis ištinęs

Nors kai kurie požymiai ir simptomai yra panašūs į kitas ligas, pavyzdžiui, skrandžio gripą, turėtumėte pasitarti su savo gydytoju, jei atsiranda bent vienas iš aukščiau išvardytų simptomų. Kuo ilgiau lauksite rimtesnių simptomų, tuo sunkiau bus išvengti šio organo pažeidimo.

Kokios yra hipovoleminio šoko stadijos?

Remiantis „City Hospitals Sunderland“ svetaine, čia pateikiami hipovoleminio šoko etapai, lydimi kiek kraujo netenkama iš kūno:

1. Pirmasis etapas

Ankstyvosiose stadijose kūnas netenka maždaug 15 procentų viso kraujo kiekio. Kraujospūdis ir kvėpavimas vis dar palaikomi, tačiau oda pradeda blyškėti.

2. Antrasis etapas

Vėlesnėse stadijose kraujo netekimas yra apie 15-30%. Pacientams prasideda dusulys, prakaitavimas ir šiek tiek padidėjęs kraujospūdis.

3. Trečiasis etapas

Trečioje hipovoleminio šoko stadijoje organizmas neteko 30–40% kraujo. Dėl šios būklės sumažėja kraujospūdis ir nereguliarus širdies plakimas.

4. Ketvirtasis etapas

Kraujo netekimas paskutinėse stadijose jau viršijo 40 proc. Dėl šios būklės pulsas silpsta, širdis plaka labai greitai, o kraujospūdis jau yra labai žemas.

Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?

Hipovoleminis šokas yra avarinė būklė, dėl kurios reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei turite kokių nors iš aukščiau nurodytų požymių ar simptomų ar turite kitų klausimų, nedelskite gauti daugiau pagalbos.

Kiekvieno sergančiojo organizme pasireiškia skirtingi požymiai ir simptomai. Norėdami gauti tinkamiausią gydymą ir atsižvelgdami į savo sveikatos būklę, būtinai pasitarkite su gydytoju arba artimiausiu sveikatos priežiūros centru.

Priežastis

Kas sukelia hipovoleminį šoką?

Kaip minėta anksčiau, hipovoleminio šoko priežastis yra didelio kraujo ir kūno skysčių kiekio praradimas. Iš tikrųjų kraujas vaidina svarbų vaidmenį nukreipiant deguonį ir maistines medžiagas į kūną, kad kiekvienas organas galėtų tinkamai veikti.

Jei kūnas per greitai netenka kraujo ar skysčių ir organizmas negali pakeisti prarasto skysčių kiekio, kūno organai patirs problemų ir pasirodys šoko simptomai. Praradus penktadalį ar daugiau įprasto kraujo kiekio organizme, gali pasireikšti simptomai.

Keletas dalykų, dėl kurių kūnas gali prarasti didelį kiekį kraujo, yra šie:

• Vidinis kraujavimas, pavyzdžiui, kraujavimas iš virškinimo trakto
• Žaizda gana plati
• Sužalojimas, dėl kurio sužeidžiami vidaus organai
• Dehidratacija
• Negimdinis nėštumas

Kraujyje cirkuliuojančio kraujo lygis gali sumažėti, jei prarandate per daug kūno skysčių. Šią būklę gali sukelti:

• Nudegimai
• Viduriavimas
• Per didelis prakaitavimas
• Gag

Rizikos veiksniai

Kokie veiksniai padidina riziką susirgti šia liga?

Hipovoleminis šokas yra medicininė būklė, kuri gali pasireikšti beveik visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ir rasinės grupės. Tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti asmens riziką susirgti šia liga.

Šie rizikos veiksniai gali sukelti hipovoleminį šoką:

1. Amžius

Nors ši būklė gali pasireikšti beveik bet kuriame amžiuje, žmogaus rizika patirti šoką didėja su amžiumi.

2. Turėjo avariją

Jei įvykote motorinės transporto priemonės avarija, nukritote ar įvykote kita avarija, dėl kurios netenkate daug kraujo, rizika patirti šoką yra daug didesnė.

3. Turite tam tikrų ligų ar sveikatos sutrikimų

Jei turite virškinamojo trakto problemų, jūsų vidaus organams gresia kraujavimas. Ši būklė padidina jūsų tikimybę patirti šoką.

Be to, nenormalus nėštumas, pavyzdžiui, negimdinis nėštumas, taip pat gali padidinti šoko riziką, nes gali pakenkti vaisiui.

Žmonėms, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, insultas ar širdies problemos, taip pat yra didesnė rizika susirgti šiomis ligomis.

Pacientams, turintiems kraujo sutrikimų, tokių kaip hemofilija, taip pat gresia ši būklė. Žmonės, gyvenantys hemofilija, kraujuoja ilgiau nei įprasti žmonės, todėl kraujo netekimo rizika yra didesnė.

Jums svarbu žinoti, kad turėdami vieną ar kelis rizikos veiksnius, dar nereiškia, kad tikrai kentėsite nuo ligos ar sveikatos būklės. Kai kuriais atvejais gali būti, kad jūs galite patirti tam tikras sveikatos sąlygas be jokių rizikos veiksnių.

Komplikacijos

Kokios yra komplikacijos, kurios gali atsirasti dėl hipovoleminio šoko?

Kraujo ir skysčių trūkumas organizme gali sukelti keletą komplikacijų.

Remiantis Harvardo medicinos mokyklos straipsniu, hipoveleminiu šoku sergantiems pacientams, kuriems nedelsiant nesulaukiama medicininės pagalbos, gali išsivystyti gyvybiškai svarbių organų išeminiai pažeidimai. Tai rizikuoja sukelti šių organų veiklos sutrikimus.

Štai keletas komplikacijų, kurios gali atsirasti dėl hipovoleminio šoko:

• Inkstų pažeidimas
• Smegenų pažeidimą
• Rankų ir kojų gangrena, kartais sukelianti amputaciją
• Širdies smūgis
• Kitų organų pažeidimas
• Miręs

Hipovoleminio šoko poveikis priklauso nuo to, kaip greitai jūsų kūnas netenka kraujo, taip pat nuo prarasto kraujo kiekio.

Jei sergate lėtine liga, tokia kaip diabetas, insultas ar širdies problemos, rizika susirgti komplikacijomis yra daug didesnė.

Be to, jei turite kraujo krešėjimo sutrikimų, tokių kaip hemofilija, taip pat yra daug didesnė komplikacijų tikimybė.

Diagnozė ir gydymas

Pateikta informacija nepakeičia medicinos pagalbos. VISADA pasitarkite su savo gydytoju.

Kaip diagnozuojamas hipovoleminis šokas?

Paprastai ši būklė iš karto neparodo požymių ar simptomų. Taigi, simptomai pasirodys, kai kurį laiką patirsite šią būklę.

Todėl norint atlikti šoko požymius, tokius kaip žemas kraujospūdis ir nereguliarus širdies plakimas, reikia atlikti fizinę apžiūrą. Žmonės, patyrę šoką, taip pat nėra pakankamai reaguojantys į klausimus, kuriuos užduoda skubios pagalbos skyriaus gydytojai.

Jei atsiranda išorinis kraujavimas, šią būklę bus lengviau atpažinti. Tačiau vidinį kraujavimą paprastai sunkiau diagnozuoti tol, kol pacientui pasireiškia hemoraginio šoko požymiai.

Gydytojas atliks keletą papildomų tyrimų, kad patvirtintų diagnozės rezultatus. Štai tipai:

• Pilnas kraujo tyrimas, siekiant patikrinti elektrolitų disbalansą, taip pat inkstų ir kepenų veiklą
• Vaizdo testai, tokie kaip tomografija, ultragarsas ir MRT
• Echokardiograma širdies struktūrai ir funkcijai patikrinti garso bangomis
• Elektrokardiograma širdies ritmo ritmui patikrinti
• Endoskopija ištirti stemplę ir kitus virškinimo organus
• Dešinės širdies kateteris
• Šlapimo kateteris (vamzdelis įdėtas į šlapimą šlapimo kiekiui matuoti)

Kaip gydyti šią būklę?

Kai pacientas atvyksta į ligoninę, medicinos komanda įdės IV, kad pakeistų prarastą skysčių ir kraujo kiekį. Tai svarbu norint išlaikyti kraujotaką ir sumažinti organų pažeidimus.

Vaistų ir gydymo tikslai yra kontroliuoti skysčių ir kraujo kiekį, pakeisti prarastus skysčius ir stabilizuoti paciento būklę.

Kai kurios procedūros, kurias galima atlikti, yra šios:

• Kraujo plazmos perpylimas
• Trombocitų perpylimas
• Raudonųjų kraujo kūnelių perpylimas
• Kristaloido antpilas

Gydytojas taip pat duos vaistų, kurie gali pagerinti širdies funkciją kraujui pumpuoti, tokių kaip:

• Dopaminas
• Dobutaminas
• Epinefrinas
• Norepinefrinas

Namų gynimo priemonės

Kokios yra pirmosios pagalbos, namų gynimo priemonės ar atsargumo priemonės, kurių galima imtis gydant hipovoleminį šoką?

Kai ką nors ištiko šokas, štai keli žingsniai, kuriuos galite atlikti prieš eidami į gydytoją ar ligoninę:

• Laikykite žmogų malonų ir šiltą, kad išvengtumėte hipotermijos.
• Paguldykite žmogų pakėlę kojas apie 30 cm, kad padidėtų kraujotaka.
• Jei asmuo turi galvos, kaklo, nugaros ar kojų sužalojimų, nekeiskite padėties, kaip nurodyta 2 punkte, nebent asmuo yra sunkios būklės
• Neduokite skysčių per burną.
• Jei žmogų reikia pakelti, laikykite jį gulintį plokščią galvą žemyn ir kojas aukštyn. Stabilizuokite galvą ir kaklą prieš perkeldami asmenį, jei įtariama nugaros smegenų trauma

Jei turite klausimų, pasitarkite su savo gydytoju, kad gautumėte geriausią problemos sprendimą.