Turinys:
- Apibrėžimas
- Kas yra priapizmas?
- Kiek paplitęs yra priapizmas (priapizmas)?
- Požymiai ir simptomai
- Kokie yra priapizmo (priapizmo) požymiai ir simptomai?
- Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?
- Priežastis
- Kas sukelia priapizmą (priapizmą)?
- Rizikos veiksniai
- Kas padidina mano riziką susirgti priapizmu (priapizmu)?
- Narkotikai ir vaistai
- Kokios yra mano priapizmo (priapizmo) gydymo galimybės?
- Kokie yra įprasti priapizmo (priapizmo) testai?
- Namų gynimo priemonės
- Kokius gyvenimo būdo pokyčius ar namų gynimo būdus galima padaryti gydant priapizmą (priapizmą)?
x
Apibrėžimas
Kas yra priapizmas?
Priapizmas yra užsitęsusi nevalinga erekcija kelioms valandoms. Priapizmas atsiranda todėl, kad varpos viduje esantis kraujas yra užblokuotas ir negali ištekėti. Antrasis tipas yra dėl to, kad per daug kraujo teka į varpą. Priapizmas yra reta liga.
Kiek paplitęs yra priapizmas (priapizmas)?
Priapizmas yra reta liga. Šia liga dažniausiai serga 5–10 metų berniukai, sergančios pjautuvine anemija ir 20–50 metų vyrai. Norėdami gauti daugiau informacijos, kreipkitės į gydytoją.
Požymiai ir simptomai
Kokie yra priapizmo (priapizmo) požymiai ir simptomai?
Priapizmas gali kartotis pakartotinai, gali būti užsitęsęs ir būti atkaklus. Pasikartojus priapizmui, erekcija kartosis dar kartą, truks mažiau nei 3 valandas ir sukels skausmą. Ši situacija yra įprasta ir 10–40 proc.
Nors daugeliu atvejų priapizmas baigsis po kelių valandų, jis taip pat gali trukti kelias dienas ar metus ir gali būti klasifikuojamas kaip užsitęsęs.
Nuolatinis priapizmas trunka kelias valandas ar net dienas. Erekcija gali sukelti skausmą ir anafrodiziją.
Nuolatinis priapizmas gali trukti nuo savaičių iki metų, paprastai po to, kai pacientas serga ūmine liga. Erekcijos dažnai būna neskausmingos. Stačias varpos (per daug kraujo), bet ne standus. Dėl šios situacijos atsiranda anafrodizija.
Kai kurie kiti simptomai ar požymiai gali būti nenurodyti aukščiau. Jei jaučiate nerimą dėl šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?
Jei varpos erekcija trunka ilgiau nei 4 valandas, turite kviesti greitąją pagalbą. Kreipkitės į gydytoją, jei varpa yra pailgėjusi ir skausminga mažiau nei 4 valandas. Kiekvienas kūnas veikia skirtingai. Pasitarkite su savo gydytoju apie geriausią jūsų situacijos sprendimą.
Priežastis
Kas sukelia priapizmą (priapizmą)?
Šiuo metu nėra tikslios priapizmo priežasties. Vaikams priapizmas dažniausiai susijęs su vėžiu ar pjautuvine anemija. Anemija su nenormaliomis kraujo ląstelėmis gali blokuoti kraujo tekėjimą iš varpos. Miegant atsiranda netikėta liga.
Vyrams vaistai anafrodizijai gydyti gali padidinti priapizmo riziką. Anti-nerimas, antikoaguliantai, alkoholis ir priklausomybę sukeliantys vaistai gali sukelti šį sutrikimą. Kitos priežastys yra sužalojimai, nugaros smegenų pažeidimai, su nervų sistema susijusios ligos, medžiagų apykaita ir trombozė.
Rizikos veiksniai
Kas padidina mano riziką susirgti priapizmu (priapizmu)?
Yra daug šios ligos rizikos veiksnių, tokių kaip:
- Ligos, sukeliančios kraujotakos sutrikimus kraujagyslėse
- Vartokite priklausomybę sukeliančius nelegalius narkotikus
- Gerti per daug alkoholio ar produktų, kurių sudėtyje yra steroidinių androgenų (medžiagų, kurios didina raumenų dydį)
Narkotikai ir vaistai
Pateikta informacija nepakeičia medicinos pagalbos. VISADA pasitarkite su savo gydytoju.
Kokios yra mano priapizmo (priapizmo) gydymo galimybės?
Pasikartojantį priapizmą galima gydyti namuose. Gerti daug vandens ir paskui šlapintis yra pagrindinis gydymas, kai varpa yra kieta. Vartojant karštus dušus ir sportuojant, pasikartojimų dažnis sumažės. Jei erekcija nepraeina per 4 valandas, eikite į ligoninę.
Pacientai, kuriems yra ilgalaikis priapizmas, turėtų būti gydomi ligoninėje. Gydytojas gali suleisti fenilefrino į varpos kempinį audinį. Gydytojas taip pat gali ištuštinti kraują iš varpos naudodamas anestetiką ir mažą adatą. Jei šis metodas neveikia, gydytojui gali tekti atlikti operaciją.
Ilgalaikiai erekcijai gydyti nėra standartinio gydymo. Anafrodizijai gydyti gali būti naudojamas vakuuminis varpos siurblys arba traukimo įtaisas.
Kokie yra įprasti priapizmo (priapizmo) testai?
Gydytojas gali paskirti klinikinę diagnozę, kraujo tyrimą ar Doplerio ultragarsą. Urologai gali padėti įvertinti ir diagnozuoti ligą. Jūsų hematologas taip pat gali būti konsultuojamas, jei sergate pjautuvine anemija.
Namų gynimo priemonės
Kokius gyvenimo būdo pokyčius ar namų gynimo būdus galima padaryti gydant priapizmą (priapizmą)?
Žemiau pateiktas gyvenimo būdas ir namų gynimo priemonės gali padėti gydyti jūsų priapizmą:
- Visada šlapitės, kai šlapimo pūslė pilna, kad nesusidarytų šlapimo
- Venkite dehidracijos
- Užkirsti kelią užsitęsusiam seksui
Jei turite klausimų, pasitarkite su savo gydytoju, kad gautumėte geriausią problemos sprendimą.