Turinys:
- Kuo skiriasi traukuliai ir epilepsija?
- Ką turėtumėte žinoti apie epilepsiją
- Kaip padėti žmonėms, kuriems yra priepuolių?
Išgirdę žodžius traukuliai ir epilepsija, turite priversti susimąstyti, kad šie du dalykai yra glaudžiai susiję. Jūs tikrai neklystate, tačiau nepainiokite priepuolių su epilepsija. Jei matote ką nors priepuolį, tai dar nereiškia, kad jis serga epilepsija. Tačiau pačiai epilepsijai dažniausiai būdingi traukuliai. Remiantis Kalifornijos universiteto San Franciske atliktais tyrimais, beveik 1% pasaulio gyventojų gresia epilepsija.
Kuo skiriasi traukuliai ir epilepsija?
Epilepsija, dar vadinama epilepsija, yra būklė, kuriai būdingi spontaniški pasikartojantys priepuoliai. Ne visi priepuoliai yra epilepsija, tačiau paprastai kiekvienai epilepsijai visada būdingas priepuolis. Paprastai epilepsijai būdingi priepuoliai be sukeliančių veiksnių arba dėl ūminės smegenų ligos.
Tuo tarpu priepuoliai atsiranda dėl smegenų elektrinių sprogimų anomalijų, sukeliančių judėjimo, pojūčių, supratimo ar keisto elgesio sutrikimus pacientui to nesuvokiant. Žmogaus smegenys susideda iš trilijonų nervinių ląstelių, sujungtų viena su kita elektriniais pliūpsniais, kuriuos tarpininkauja cheminės medžiagos, vadinamos neuromediatoriais. Šis elektrinis pliūpsnis įvyksta ne tik smegenyse, bet ir raumenyse, kad mes žinotume apie judėjimą. Jei tame neuromediatoriuje yra sutrikimas, atsiranda priepuolis.
Traukuliai nėra vieninteliai viso kūno trūkčiojantys judesiai, kuriuos žmonės žino. Priepuoliai taip pat gali būti momentiniai sąmonės praradimai ar apakimas, žvilgančios akys ar kiti požymiai, apie kuriuos kenčiantis asmuo nežino, ir net aplinkiniai. Jei vaikas turi aukštą karščiavimą ir priepuolius, jo negalima diagnozuoti kaip epilepsijos. Taigi priepuoliai ir epilepsija ne visada yra vienodi, net ir priežastys skiriasi.
Ką turėtumėte žinoti apie epilepsiją
Epilepsijos diagnozė paprastai grindžiama nuodugniu tyrimu, atliekant interviu, fizinį tyrimą ir tyrimus. Paprastai interviu atliekami su šalia esančiais žmonėmis, tokiais kaip šeima, draugai ar kiti, nes žmonės, sergantys epilepsija, dažnai negali prisiminti turimų priepuolių.
Jei gydytojui reikia atlikti tyrimus, pacientui bus atlikta elektroencefalograma (EEG), radiologinis tyrimas Kompiuterizuota tomografija arba tai, kas vadinama CT nuskaitymu, ir Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Be to, gydytojas gali patikrinti laboratoriją, kad nustatytų pacientui skirto vaisto tipą ir vaistą.
Epilepsija sergantys pacientai, kurie reguliariai eina pas gydytoją ir vartoja vaistus, paprastai galės tinkamai judėti netrukdydami priepuoliams. Epilepsija sergančių žmonių priepuolius gali sukelti keli dalykai, pavyzdžiui, miego trūkumas, stresas, dieta, hormoniniai ciklai, alkoholio ir narkotikų vartojimas bei narkotikų veiksniai. Vaistiniai veiksniai, pavyzdžiui, pacientas bando vartoti ne tik gydytojo paskirtus, bet ir kitus vaistus.
Jei vaikams pasireiškia epilepsija, vaikui tampa sunku susikaupti, kad dėl laikino sąmonės netekimo pasikartojant, jie galėtų patirti avarijų. Nenuostabu, kad traukuliai ir epilepsija yra glaudžiai susiję.
Kaip padėti žmonėms, kuriems yra priepuolių?
Pirma, neišsigąskite. Perkelkite šalia paciento esančius pavojingus daiktus, pavyzdžiui, stiklinius puodelius, peilius ar kitus pavojingus daiktus. Kai žmogų ištinka priepuolis, nebandykite pakeisti jo padėties, nebent pacientui gresia pavojus. Tada atleiskite marškinių apykaklę ar diržą, kad būtų lengviau kvėpuoti. Nedėkite nieko į paciento burną, nes tai gali sužeisti pacientą. Stebėkite, kiek laiko žmogui buvo priepuoliai, ir nedelsdami nuveskite juos į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą.
Dabar žinote, koks yra priepuolių ir epilepsijos skirtumas. Nors nėra klaidinga sieti priepuolius ir epilepsiją, turėtumėte žinoti šių dviejų skirtumus, kai esate atskirti nuo skirtingų sveikatos sutrikimų.
