Turinys:
- PTSS psichinių sutrikimų rizika moterims, kurios persileidžia
- Moterims, kurios patyrė persileidimą, reikalinga psichologinė pagalba kovojant su traumomis
- Patarimai, kaip įveikti stresą ir traumas po persileidimo
Remiantis Londono imperatoriškojo koledžo atlikta apklausa, 4 iš 10 moterų rizikuoja patirti traumą ir streso sutrikimus dėl persileidimo. Be persileidimo, moterys, turinčios negimdinį nėštumą (nėštumas ne gimdoje), taip pat gali patirti stresą ir traumas, nors rizika nėra tokia didelė, kaip persileidžiančių moterų.
PTSS psichinių sutrikimų rizika moterims, kurios persileidžia
Tyrime, paskelbtame žurnale „BMJ Open“, tyrimo grupė apklausė 113 moterų, kurioms neseniai buvo persileidimas arba negimdinis nėštumas. Dauguma tyrime dalyvavusių moterų persileido maždaug 3 nėštumo mėnesius, o maždaug 20 proc. Negimdinio nėštumo metu kūdikis pradėjo augti už gimdos ribų.
Persileidimas paveikia 1 iš 4 nėštumų. Persileidimas apibrėžiamas kaip vaisiaus praradimas iki 24 savaičių amžiaus, nors dauguma persileidimo atvejų įvyksta iki 12 vaisiaus amžiaus savaičių. Persileidimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių, įskaitant amžių, hormoninius pokyčius, gyvenimo būdą, gimdos būklę ar kitas fizines problemas. Negimdinis nėštumas yra daug rečiau paplitęs, tai yra 1 iš 90 nėštumų.
Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad keturios iš dešimties moterų pranešė, kad turi simptomų potrauminio streso sutrikimas (PTSS) praėjus trims mėnesiams po to, kai neteko būsimo kūdikio. Trauminiai ir stresiniai sutrikimai dėl persileidimo taip pat grindžiami stresiniais įvykiais, kurie yra bauginantys ir liūdni. Taigi neretai kažkas prisimena įvykį per košmarus, prisiminimus, mintis ar vaizdus nepageidaujamomis akimirkomis.
Simptomai gali prasidėti savaites, mėnesius ar net metus po įvykio ir sukelti miego sutrikimus, pyktį ir net depresiją.
Moterims, kurios patyrė persileidimą, reikalinga psichologinė pagalba kovojant su traumomis
Tyrėjai iš Londono imperatoriškojo koledžo teigia, kad išvados rodo, jog moterys yra reguliariai stebimos dėl šios būklės ir gauna specifinę psichologinę paramą po prarasto nėštumo atvejų.
Visuomenėje yra tam tikrų prielaidų ir mitų, kurie taip pat daro įtaką. Jo teigimu, nėštumas negali būti skelbiamas, jei pats nėštumas nėra mažesnis nei 3 mėnesiai. Dar blogiau, tai taip pat taikoma, jei per 3 nėštumo mėnesius įvyksta persileidimas. Na, deja, šis paslėptas dalykas gali sukelti gilų skausmą moterims. Reikėtų aptarti ir spręsti psichologinius šios netekties padarinius, net nelaidoti vienas su vyru.
Be to, beveik trečdalis dalyvių teigė, kad traumos ir streso simptomai turėjo įtakos jų darbiniam gyvenimui, ir apie 40 procentų teigė, kad tai paveikė jų santykius su draugais ir šeima. Imperatoriaus Chirurgijos ir vėžio skyriaus tyrimo autorė dr. Jessica Farren teigė, kad šis tyrimas rodo, kad moterys turėtų turėti galimybę aptarti savo jausmus su medicinos specialistu.
Patarimai, kaip įveikti stresą ir traumas po persileidimo
Toliau pateikiami keli būdai ar veiksmai, kuriuos galite atlikti, jei kovojate su po persileidimo padariniais, kuriuos norite praleisti:
- Galite pradėti konsultuodami psichiatrą ar psichologą. Jie gali pateikti atsakymus į klausimus, kurie gali nuraminti jūsų protą ir širdį, taip pat gali rekomenduoti tolesnio patarimo veiksmus.
- Suraskite draugų ir šeimos narių, kurie gali būti tie, kuriais galite pasikliauti palaikydami savo jausmų gydymą. Pabandykite pasikalbėti su patyrusiu giminaičiu, kad išlietumėte savo širdį giliai.
- Jei persileidimo traumos ar streso simptomai trunka ilgiau nei 2 mėnesius, paprašykite tolesnių PTSS tyrimų. Kadangi daugelyje tyrimų nustatyta, kad 25% persileidimo aukų praėjus mėnesiui po persileidimo atitinka rizikos kriterijus patirti PTSS.
Jei vis dėlto turite PTSS, nereikia gėdytis kreiptis pagalbos į psichiatrą. Psichologinėms ir psichinėms ligoms taip pat reikalingas toks pat svarbus gydymas kaip ir fizinėms ligoms. Jūs taip pat turite teisę gyventi sveikai ir laimingai.
x
