Turinys:
- Kaip pasireiškia Parkinsono liga?
- Kas sukelia Parkinsono ligą?
- Genetinis
- Aplinka
- Kokie veiksniai padidina riziką susirgti Parkinsono liga?
- Amžius
- Lytis
- Paveldimumas
- Nuodų poveikis
- Metalo ekspozicija
- Galvos trauma
- Tam tikri darbai
- Gyvenamas plotas
- Neriebus pienas
Ar esate girdėję apie Parkinsono ligą? Ši liga gali prarasti judėjimo funkcijos kontrolę žmogaus kūne. Taigi sergantiesiems bus sunku vykdyti paprastą kasdienę veiklą, pavyzdžiui, vaikščioti, rašyti ar net sagas sagti. Tačiau ar žinote, kas sukelia Parkinsono ligą? Štai visa apžvalga jums.
Kaip pasireiškia Parkinsono liga?
Parkinsono liga atsiranda dėl nervų ląstelių (neuronų) praradimo, mirties ar sutrikimų smegenų dalyje, vadinamoje substantia nigra. Šiame skyriuje esančios nervų ląstelės gamina smegenų cheminę medžiagą, vadinamą dopaminu. Pats dopaminas veikia kaip smegenų ir nervų sistemos pasiuntinys, kuris padeda kontroliuoti ir koordinuoti kūno judesius.
Kai šios nervinės ląstelės miršta, jų netenka ar jos yra pažeistos, dopamino kiekis smegenyse sumažėja. Dėl šios būklės smegenys neveikia tinkamai valdydami judesį. Todėl žmogaus kūno judesiai sulėtėja arba įvyksta kiti nenormalūs judėjimo pokyčiai.
Šis nervų ląstelių praradimas yra lėtas procesas. Todėl Parkinsono ligos simptomai gali palaipsniui atsirasti ir laikui bėgant blogėti. Net NHS teigia, kad šie simptomai taip pat pradeda atsirasti ir vystytis tik tada, kai nervinės ląstelės pamatinėje nigroje išnyksta net 80 proc.
Kas sukelia Parkinsono ligą?
Iki šiol žmonių, sergančių Parkinsono liga, nervų ląstelių praradimo pagrindinėje ligoje priežastis nėra aiški. Tačiau mokslininkai mano, kad genetinių ir aplinkos veiksnių derinys vaidina svarbų vaidmenį sukeldamas šią būklę. Čia yra išsami informacija apie Parkinsono ligos priežastis:
Kai kurias ligas gali sukelti paveldimumas, tačiau tai nevisiškai veikia Parkinsono ligą. Priežastis ta, kad, pasak Parkinsono fondo, genetiniai veiksniai veikia tik apie 10-15 procentų visų sergančių Parkinsono liga.
Dažniausias genetinis poveikis, sukeliantis Parkinsono ligą, yra geno, vadinamo LRRK2, mutacija. Tačiau šios genų mutacijos atvejai vis dar yra reti ir dažniausiai pasitaiko Šiaurės Afrikos ir žydų kilmės šeimose. Asmeniui, turinčiam šią geno mutaciją, ateityje taip pat gali kilti rizika susirgti Parkinsono liga, tačiau ji taip pat niekada negali išsivystyti.
Kaip ir genetikoje, aplinkos veiksniai nėra visiškai atsakingi už Parkinsono ligą. NHS teigia, kad įrodymai, siejantys aplinkos veiksnius su Parkinsono liga, nėra įtikinami.
Teigiama, kad aplinkos veiksniai, tokie kaip toksinų (pesticidų, herbicidų ir oro tarša) ir sunkiųjų metalų poveikis bei pakartotiniai galvos sužalojimai, padidina asmens riziką susirgti Parkinsono liga. Tačiau ši rizika yra palyginti maža. Aplinkos veiksniai gali turėti įtakos Parkinsono ligos vystymuisi, ypač žmonėms, kurie taip pat turi genetinį jautrumą.
Be aukščiau nurodytų priežasčių, Parkinsono liga sergantiems žmonėms taip pat pasireiškia kitos būklės ir pokyčiai smegenyse. Manoma, kad ši būklė turi svarbių užuominų apie Parkinsono ligos priežastį, būtent jos egzistavimą Lewy kūnai arba tam tikrų medžiagų, įskaitant alfa-sinukleino baltymus, sankaupos, kurios yra neįprastos smegenų nervinėse ląstelėse.
Kokie veiksniai padidina riziką susirgti Parkinsono liga?
Sakoma, kad keli veiksniai, įskaitant aplinką, padidina asmens riziką susirgti Parkinsono liga. Nors tai nėra visiškai priežastis, turite atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius, kad ateityje galėtumėte užkirsti kelią Parkinsono ligai. Šie yra Parkinsono ligos rizikos veiksniai, apie kuriuos gali tekti žinoti:
Parkinsono liga yra sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms (vyresnio amžiaus žmonėms) arba vyresniems nei 50 metų žmonėms. Jaunesni žmonės retai patiria Parkinsono ligą, nors ligą galima diagnozuoti jaunesniame amžiuje. Todėl su amžiumi padidėja Parkinsono ligos rizika.
Vyrai yra jautresni Parkinsono ligai nei moterys, nors tam nėra aiškaus paaiškinimo. Nacionalinis senėjimo institutas teigė, kad šia liga daugiau nei moterys serga 50 procentų vyrų.
Parkinsono liga nėra paveldima liga. Tačiau jums yra didesnė rizika susirgti šia liga, jei turite šeimos narį, kuriam anksčiau buvo Parkinsono liga. Nors rizika yra labai maža, tai gali atsirasti dėl genetinių veiksnių, kurie gali būti Parkinsono ligos priežastis.
Teigiama, kad toksinų, tokių kaip pesticidai, herbicidai ir kenksmingos medžiagos, poveikis oro taršai padidina riziką susirgti Parkinsono liga. Teigiama, kad pesticidai ir herbicidai, dažnai naudojami plantacijose, sukelia oksidacinį stresą ir ląstelių pažeidimus organizme, o tai glaudžiai susiję su Parkinsono liga.
Keli tyrimai taip pat parodė, kad įvairūs oro teršalai, įskaitant ozoną, azoto dioksidą ir ore esančius vario metalus (gyvsidabris ir manganas), taip pat gali padidinti Parkinsono ligos riziką, nors jos yra gana mažos.
Be šių pavojingų medžiagų, chemikalai, kurie dažnai naudojami kaip tirpikliai daugelyje pramonės šakų, būtent trichloretilenas (TCE) ir polichlorinti bifenilai (PCB), taip pat siejami su Parkinsono liga, ypač ilgalaikio poveikio atveju.
Manoma, kad profesinis įvairių metalų poveikis yra susijęs su Parkinsono ligos išsivystymu. Tačiau ilgalaikis metalų poveikis nėra lengvai matuojamas, o tyrimų, nustatančių ryšį tarp Parkinsono ligos ir tam tikrų metalų, rezultatai taip pat buvo nenuoseklūs.
Trauminis smegenų pažeidimas taip pat įvardijamas kaip Parkinsono ligos rizikos veiksnys. Tačiau ligos progresavimas paprastai juntamas tik praėjus keleriems metams po sužalojimo. Tai nėra aiškūs mechanizmai.
Tam tikros profesijos buvo susijusios su Parkinsono ligos rizika. Tai gali būti glaudžiai susiję su darbais, kuriems gresia tam tikrų toksinų, chemikalų ar metalų poveikis, pavyzdžiui, žemės ūkio ar pramonės darbuotojams.
Tam tikros gyvenamosios vietos taip pat gali padidinti asmens riziką susirgti Parkinsono liga. Tai susiję su aplinkos veiksnių ir genetinės rizikos skirtumais. Keli tyrimai padarė išvadą, kad kaime gyvenančiam žmogui yra didesnė rizika susirgti Parkinsono liga dėl rizikos veiksnių, susijusių su toksinais iš žemės ūkio vietovių.
Tačiau taip pat reikėtų pažymėti, kad miestuose gyvenantiems žmonėms taip pat gresia oro tarša, kuri taip pat dažnai siejama su Parkinsono ligos rizika.
Remiantis tyrimais, paskelbtais 2004 m Amerikos neurologijos akademijos medicinos žurnalasžmonėms, kurie per dieną suvartojo mažiausiai tris neriebaus pieno porcijas, buvo 34 proc. didesnė rizika susirgti Parkinsono liga, palyginti su žmonėmis, kurie vidutiniškai per dieną suvartojo tik vieną porciją neriebaus pieno.
Remdamiesi šiomis išvadomis, mokslininkai padarė išvadą, kad neriebių pieno produktų vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia Parkinsono ligos rizika. Tačiau šis tyrimas yra grynai stebimas, todėl negali paaiškinti šios spėjimo priežasties ir pasekmės. Norint nustatyti, ar mažai riebalų turintis pienas gali būti Parkinsono ligos priežastis, reikia nuodugnių tyrimų.
