Turinys:
- Apibrėžimas
- Kas yra pylorinė stenozė?
- Kaip dažnai būna pylorinė stenozė?
- Požymiai ir simptomai
- Kokie yra pylorinės stenozės požymiai ir simptomai?
- Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?
- Priežastis
- Kas sukelia pylorinę stenozę?
- Rizikos veiksniai
- Kas padidina mano riziką susirgti pylorine stenoze?
- Vaistai ir vaistai
- Kokios yra mano pylorinės stenozės gydymo galimybės?
- Kokie yra įprasti pylorinės stenozės tyrimai?
- Namų gynimo priemonės
- Kokie yra gyvenimo būdo pakeitimai ar namų gynimo būdai, kuriuos galima padaryti gydant pylorinę stenozę?
x
Apibrėžimas
Kas yra pylorinė stenozė?
Pylorinė stenozė yra dažna būklė, pažeidžianti kūdikio angą (pylorus) tarp skrandžio ir plonosios žarnos. Pylorus yra raumenų vožtuvas, kuris palaiko maistą skrandyje, kol jis bus paruoštas perduoti į kitą virškinimo proceso etapą. Esant pylorinei stenozei, pyloriniai raumenys sustorėja, blokuodami maisto patekimą į plonąją kūdikio žarną.
Kaip dažnai būna pylorinė stenozė?
Pylorinė stenozė dažniausiai pasireiškia naujagimiams ir retai pasitaiko vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams. Kartais tai gali atsitikti suaugusiems.
Požymiai ir simptomai
Kokie yra pylorinės stenozės požymiai ir simptomai?
Pylorinė stenozė sukelia kūdikio vėmimą po maitinimo, nes pienas negali tekėti iš skrandžio į plonąją žarną. Šis vėmimas buvo sunkesnis nei įprastas spjaudymasis ir laikui bėgant dar labiau pablogėjo. Kūdikiai dėl vėmimo gali negauti pakankamai kūno skysčių ir galiausiai tampa dehidratuoti ir ištroškę. Didelė tikimybė, kad kūdikis turės nepakankamą svorį, galbūt net numes svorio. Ant kūdikio skrandžio atsiranda gumulas. Šis gumbas yra padidėjęs raumuo. Suaugusieji jaučia tik lengvą vėmimą, skrandžio skausmus, sotumo jausmą pavalgius ar skrandžio skausmus. Gali būti ir kitų aukščiau nepaminėtų simptomų ir požymių.Jei nerimaujate dėl šios ligos simptomų, pasitarkite su gydytoju.
Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei jūsų kūdikis turi bet kurį iš šių reiškinių.
- Po valgio dažnai vemia
- Stiprus vėmimas (neišspjaudamas)
- Mažiau aktyvus ar dažnai neramus
- Šlapinimasis rečiau arba šlapinimasis šiek tiek
- Nenurodo svorio padidėjimo arba netgi linkęs mažėti
Priežastis
Kas sukelia pylorinę stenozę?
Kūdikių pilorinė stenozė yra gana dažna, tačiau priežastis nežinoma. Tikėtina, kad genai vaidina svarbų vaidmenį, nes vaikai, gimę pylorine stenoze sergančių tėvų, dažniau serga šia liga. Kai atsiranda pylorinė stenozė, pyloriniai raumenys padidėja, sustorėja ir užblokuoja kanalą, iš kurio maistas išleidžiamas iš skrandžio (skrandžio išleidimo angos). Skysčiai ir kietas maistas negali būti perduodami iš skrandžio į plonąją žarną. Suaugusiesiems pylorinę stenozę gali sukelti skrandžio opos, randinis audinys po skrandžio operacijos arba auglys šalia pilioro.
Rizikos veiksniai
Kas padidina mano riziką susirgti pylorine stenoze?
Jūs ir jūsų kūdikis yra jautresni šiai ligai, jei gimėte berniukas ir turite šeimą (ypač motiną), sergančią pylorine stenoze. Kūdikiams, kuriems pirmosiomis gimimo savaitėmis yra skiriami tam tikri antibiotikai, pavyzdžiui, eritromicinas, kaip kokliušo (kokliušo) malšintojui, padidėja pilorinės stenozės rizika. Be to, kūdikiai, gimę motinoms, kurioms nėštumo pabaigoje skiriami tam tikri antibiotikai, taip pat turi didesnę riziką susirgti pylorine stenoze. Jei neturite rizikos veiksnių, tai nereiškia, kad negalite susirgti pylorine stenoze. Šie veiksniai yra tik orientaciniai. Norėdami gauti daugiau informacijos, turėtumėte pasikonsultuoti su savo gydytoju.
Vaistai ir vaistai
Pateikta informacija nepakeičia medicinos pagalbos. VISADA pasitarkite su savo gydytoju.
Kokios yra mano pylorinės stenozės gydymo galimybės?
Pylorine stenoze sergantiems kūdikiams reikalinga operacija. Operacijos metu (vadinama filoromiotomija) bus nupjautas didelis, storas raumuo. Kūdikiui bus švirkščiama skysčio per veną iki operacijos. Paprastai kūdikiai gali grįžti prie valgymo tik po 6–8 valandų. Skausmui malšinti gali būti skiriami tokie vaistai kaip lengvas aspirinas. Suaugusiesiems taip pat reikalinga operacija ir gydymas dėl stenozę sukeliančių būklių. Kartais pilorinį raumenį galima atidaryti be operacijos (vadinamos endoskopiniu baliono išsiplėtimu). Šios procedūros metu gydytojas uždeda vamzdelį su balionu per burną ir į skrandį. Balionas išsiplės ir išsiplės, o pyloras atsidarys. Ir kūdikiams, ir suaugusiesiems po operacijos paprastai bus geriau.
Kokie yra įprasti pylorinės stenozės tyrimai?
Gydytojas gali nustatyti diagnozę, remdamasis jūsų ligos istorija ir fizine apžiūra. Egzamino metu gydytojas bandys pajusti, kaip atsiranda skrandžio gumbas. Gydytojas atliks bario rentgenogramą ar ultragarsą. Šis bandymas atliekamas norint nufotografuoti kūno vidų.
Namų gynimo priemonės
Kokie yra gyvenimo būdo pakeitimai ar namų gynimo būdai, kuriuos galima padaryti gydant pylorinę stenozę?
Štai keletas gyvenimo būdo ir namų gydymo būdų, kurie gali padėti gydyti pylorinę stenozę.
- Jei jūsų kūdikiui atrodo nemalonu, pjūvio vietoje uždėkite šiltą kompresą.
- Kreipkitės į gydytoją, jei jūsų kūdikis ir toliau vemia, lieknėja, atrodo per daug pavargęs arba 1–2 dienas tuštinosi.
- Kreipkitės į gydytoją, jei jūsų kūdikis turi skausmą, patinimą, paraudimą, kraujavimą ar skysčių trūkumą aplink pjūvio vietą. Taip pat paskambinkite gydytojui, jei jūsų kūdikis karščiuoja po operacijos.
- Nepamirškite visada bendrauti su savo gydytoju.
Jei turite klausimų, pasitarkite su savo gydytoju, kad gautumėte geriausią problemos sprendimą.