Turinys:
- Kodėl žmonės supykę lengvai verkia?
- Verkimas kaip kūno mechanizmas, kai supyksta
- Valdo verkdamas, kai supyksta
Verkimas yra reakcija, kuri dažniausiai įvyksta, kai kas nors jaučiasi liūdnas. Tačiau kai kurie žmonės taip pat verkia, kai būna pikti ir nusivylę. Užuot užsidėję piktą veidą, jie dažnai lieja ašaras, kai emocijos buvo perpildytos. Kaip tai galėtų būti?
Kodėl žmonės supykę lengvai verkia?
Verkimas yra pirmas dalykas, kurį žmogus daro, kai gimsta pasaulyje. Kai žmonės yra kūdikiai, žmonės negali išreikšti savo jausmų žodžiais, todėl verkimas yra būdas žmonėms bendrauti.
Šis elgesys tęsiasi tol, kol žmonės užauga. Beveik neįmanoma rasti žmogaus, kuris apskritai niekada neverkia. Pats verkimas gali atsirasti dėl emocinių priežasčių arba dėl to, kad kūnas stengiasi apsaugoti akis nuo išmatų infekcijos.
Tiesą sakant, gyvūnai taip pat lieja ašaras kaip normalios akių funkcijos dalį. Nors kai kuriuose pranešimuose sakoma, kad gyvūnai taip pat gali išlieti emocines ašaras, tik žmonės dažnai verkia, nes jie pagrįsti liūdesio ar kitomis emocijomis.
Kai kas nors pyksta ir jaučiasi nusivylęs, kai kurie iš jų pravirko ašaromis. Emocijos buvo tokios intensyvios, kai kurios iš jų net neturėjo energijos rėkti ar šaukti ir galų gale liejo ašaras.
Tačiau Merilendo universiteto psichologijos ir neuromokslų profesorius, mokslų daktaras Robertas R. Provine'as sako, kad verksmas nebūtinai gali būti lemiamas žmogaus jausmų ženklas.
Verkiantis elgesys parodomas ne tik supykus ar jaučiant kitas neigiamas emocijas. Viskas, kas sukelia intensyvius jausmus, taip pat gali priversti ką nors verkti, net jei jausmas yra teigiama reakcija.
Pavyzdžiui, emociškai verkti gimus pirmam vaikui ar pamatyti artimiausius žmones pavyksta pasiekti svarbių jo gyvenimo laimėjimų. Be to, žmogus gali verkti, kai pamato kažką gražaus ir paliečiančio.
Neigiama tai, kad kartais žmonės verkia ir dėl manipuliavimo tikslų. Žmonės gali verkti, norėdami gauti ko nors, ko nori, pavyzdžiui, kai murkia su partneriu ar kai kas ginčijasi ir nenori būti kaltinamas. Verkdami jie tikisi, kad kitas žmogus atsakys užuojauta ir suteiks emocinę paramą.
Verkimas kaip kūno mechanizmas, kai supyksta
Vieno tyrimo duomenimis, yra tikslų, kuriuos kažkas nori pasiekti verkdamas. Šiuos tikslus vertina dvi funkcijos, būtent intrapersonalinės ir tarpasmeninės funkcijos.
Vykdant intrapersonalinę funkciją, verksmas laikomas veiksmu, kuris nuramina save nuo emocijų, kurių negalima išreikšti žodžiais. Manoma, kad kaupiantis neigiamoms emocijoms, išsiskiriančioms verkiant, žmogus jaučiasi geriau. Tai yra vienas iš būdų žmonėms išgyventi.
Kai tarpasmeninėje funkcijoje verkimas yra laikomas neverbalinio bendravimo forma, kuria siekiama atkreipti kieno nors dėmesį ar pagalbą. Tiesą sakant, kai vienas asmuo mato verkiantį asmenį, jis refleksiškai suvokia elgesį kaip liūdesio ar sunkumo ženklą.
Nors daugelis mano, kad verkimas yra reakcija į liūdnus dalykus, smegenys ir ašarų latakai vis tiek negali atskirti konkrečių jaučiamų emocijų. Iš esmės verksmas yra žmogaus būdas išlaisvinti visas intensyvias emocijas, kai jie nežino, kaip kitaip jas išreikšti, įskaitant pyktį.
Jei moksliškai ištirsite, kai kas nors supyks, streso hormonai padidės. Padidėjus streso hormonams, taip pat padidėja širdies susitraukimų dažnis ir įsitempę kūno raumenys bei nervai. Tai leis jums dažnai jaustis trumpam ir sunku kvėpuoti, kai pykstate.
Verkimas padės kam nors suvaldyti emocijas. Toks elgesys yra vienas iš kūno nusiraminimo mechanizmų. Verkdamas kūnas privers žmogų giliau kvėpuoti, kad širdies ritmas būtų lėtesnis ir sumažėtų spaudimo krūtinėje jausmas. Hormonai ir kitos medžiagos, galinčios sukelti stresą, išsiskiria per ašaras.
Valdo verkdamas, kai supyksta
Iš tiesų, emocijų reiškimas verkiant yra labai natūralus dalykas, nutikęs žmonėms. Tačiau kartais yra kai kurių žmonių, kurie verkdami jaučiasi dar blogiau, nes jie gėdijasi arba bijo aplinkinių teismo.
Jei esate kažkas, kas dažnai verkia supykęs ir nori sumažinti šį įprotį, geriausia vengti situacijų, kurios gali sukelti jūsų verksmą. Venkite ginčų su kitais žmonėmis ir atkreipkite dėmesį į įdomius dalykus, pavyzdžiui, ieškokite nuotraukų ar vaizdo įrašų, kurie priverčia jus juoktis.
Taip pat galite praktikuoti kvėpavimo metodus, kad padėtumėte jaustis ramiau ir sumažintumėte bendrą stresą. Kai pradėsite jausti norą verkti, pabandykite giliai įkvėpti, palaikykite kelias sekundes ir lėtai iškvėpkite.
Kai netrukus pasirodys ašaros, pasukite galvą šiek tiek į viršų, kad sulaikytumėte ašaras, kad jos nenusileistų per skruostus. Taip pat galite sugniaužti skruostus ar kitas vietas, tikimasi, kad skausmas vėliau nukreips jūsų dėmesį, kad neverktumėte.