Namai Gonorėja Psichologinės priežastys, kodėl daugelis žmonių lengvai tiki apgaulingomis naujienomis
Psichologinės priežastys, kodėl daugelis žmonių lengvai tiki apgaulingomis naujienomis

Psichologinės priežastys, kodėl daugelis žmonių lengvai tiki apgaulingomis naujienomis

Turinys:

Anonim

Technologijų ir komunikacijos plėtra turėtų būti atspirties taškas visuomenei. Tačiau užuot pažengusiems, interneto vartotojus vis labiau jaudina tai, kad iškyla melo (apgaulės, perskaitytų hokų) problemos. Apgaulės naujienos nebus problema, jei žmonės lengvai tuo netikės ir neskleis. Deja, daugelis interneto vartotojų yra lengvai įstrigę apgaulės. Kaip tai galėjo atsitikti? Patikrinkite šį paaiškinimą!

Kodėl žmonės lengvai tiki apgaulingomis naujienomis?

Pasak psichologijos ir neuromokslų ekspertų, kiekvienas žmogus natūraliai linkęs pasitikėti lengvai virškinama informacija. Tai įrodo smegenų veiklos analizės, naudojant fMRI tyrimus, rezultatai. Iš šių nuskaitymų žinoma, kad smegenys išskirs hormoną dopaminą kiekvieną kartą, kai pavyks suprasti tam tikrą faktą ar teiginį. Dopaminas yra atsakingas už tai, kad jaustumėtės teigiamai, laimingai ir patogiai.

Tuo tarpu, gaunant kruopščią informaciją, aktyvesnė yra būtent ta smegenų dalis, kuri reguliuoja skausmą ir pasibjaurėjimą. Taigi nesuvokdami, žmogaus smegenys teikia pirmenybę paprastiems ir lengvai suprantamiems dalykams, o ne naujienoms, apie kurias pirmiausia reikia pagalvoti.

Supratimo šališkumo supratimas

Be natūralios smegenų reakcijos į netikras naujienas, yra ir kitų priežasčių, dėl kurių lengva patikėti cirkuliuojančiomis problemomis. Filtruodami informaciją kiekvienas gali laikyti save gana protingu ir kritišku. Tačiau visi iš tikrųjų nesąmoningai turi šališką patvirtinimą.

Kognityviniame moksle ir psichologijoje patvirtinimo šališkumas yra polinkis ieškoti ar interpretuoti naujienas pagal savo vertybes. Pavyzdžiui, galite tikėti, kad vyriausias vaikas tikrai yra protingesnis už jauniausią. Kadangi jau tikite šia vertybe, susitikę su vyresniu vaiku ieškosite to įsitikinimo įrodymų ir pagrindimo (patvirtinimo). Jūs taip pat ignoruojate tikrus faktus ir įvykius, kai jauniausias vaikas yra dar protingesnis ir sėkmingesnis nei jo vyresnieji broliai ir seserys.

Šis šališkas patvirtinimas šalina protą, kai gauna informaciją, sklindančią per naujienų svetaines, socialinę žiniasklaidą ar programas kalbėtis. Pavyzdžiui, apgaulingos naujienos apie plaktuko ir pjautuvo simbolį naujame rupijos leidime. Įstrigusieji šiame apgaulėje iš tikrųjų jau įsitikinę, kad yra tam tikrų judėjimų, norinčių atgaivinti komunizmą Indonezijoje. Taigi, kai naujojoje rupijoje iškyla plaktuko ir pjautuvo simbolio klausimas, kuris, atrodo, patvirtina (patvirtina) šį įsitikinimą, jie tiesiog tuo patikės.

Kaip filtruoti ir išvengti apgaulingų naujienų

Šiais būdais galite užkirsti kelią netikrų žinių spąstams plisti internete.

1. Pirmiausia perskaitykite naujienas

Norėdami apgauti skaitytojus, naujienų svetainės ar socialinės žiniasklaidos turinys dažnai naudoja susijaudinusias ir emocijas sukeliančias antraštes. Nors kai turinys yra skaitomas nuo pradžios iki pabaigos, naujienos neturi prasmės ar jos sugalvoja. Visada skaitykite naujienas, kol jos pasibaigs, ypač apie aktualias problemas, kurios šiuo metu diskutuojamos. Be to, neatsargiai nesidalykite (dalijimasis) naujienos, kurių neskaitėte.

2. Sužinokite šaltinį

Įpraskite sužinoti naujienų šaltinį ir kilmę. Kartais leidinių platintojai netgi išdrįsta susidaryti tam tikrų ekspertų šaltinių ar institucijų pavadinimus, kad jų istorijos skambėtų autentiškai. Įsitikinkite, kad gautą informaciją turite oficialus šaltinis, pavyzdžiui, iš valstybinės agentūros ar patikimos naujienų agentūros.

3. Atpažinkite apgaulingų naujienų ypatybes

Pirmoji apgaulės ypatybė yra ta, kad ši problema yra tokia sukrečianti ir sukelia tam tikras emocijas, pavyzdžiui, neramumą ar susierzinimą. Antra, naujienos vis dar klaidina. Jokie oficialūs šaltiniai dar neturi pasisakyti ar patvirtinti tiesos. Be to, paprastai nėra nuoseklaus ar patikimo paaiškinimo. Galite gauti tik informaciją apie tai, kas nutiko, o ne įvykių chronologiją ar logines priežastis, kodėl kažkas atsitiko.

Trečia ypatybė yra ta, kad apgaulės labiau skleidžiamos socialiniuose tinkluose nei televizijos stotyse, naujienų svetainėse ar oficialiose naujienų agentūrose.

Psichologinės priežastys, kodėl daugelis žmonių lengvai tiki apgaulingomis naujienomis

Pasirinkta redaktorius